Krizė veikia ne tik atskirus žmones, bet ir įmones. Beveik visos šalies bendrovės optimizuoja savo veiklą bei kaštus. Ir kuo daugiau kalbama apie sunkmetį, tuo dažniau verslininkai puola beatodairiškai „karpyti“ savo išlaidas ir biudžetus.
Tačiau matyti, kad įmonėse paskelbtas griežtas taupymo režimas dažnai ne tik nepadeda sumažinti išlaidų, bet net būna nuostolingas. Daug kas, įbaugintas krizės, pasiduoda emocijoms ir visai atsisako kurios nors paslaugos arba tiesiog renkasi patį pigiausią jos variantą.
Skaičiuojame, bet nemąstome
Pirmoji ir bene viena dažniausiai daromų klaidų – retai teisingai kontroliuojame realias išlaidas. Pavyzdžiui, perkame daug nereikalingų pigių daiktų vien dėl to, kad jų kaina nedidelė, nors jie ir nėra reikalingi, arba nenustatome išlaidų limito.
Biuro prekių bendrovės „Officeday“ vadovas Tomas Mačernis sako, kad taupant pirmiausia reikėtų kritiškai peržiūrėti, kam ir kaip išleidžiami pinigai ir įvertinti, ar tikrai to reikia.
„Viena efektyviausių priemonių – standartizuoti įmonėje naudojamas priemones. Taip pat labai svarbu kontroliuoti biudžetą, t.y. nustatyti išlaidų limitą. Tokiu būdu įmonės darbuotojai negali išleisti daugiau lėšų, nei yra suplanuota“, – aiškina T. Mačernis.
Verslininko teigimu, ieškodami pigiausios prekės pas skirtingus paslaugų ar prekių tiekėjus pamirštame ir neskaičiuojame laiko, transporto. Juk taupant geriausia yra rinktis vos vieną tiekėją, kuris gali pasiūlyti geriausią individualų sprendimą, kainą bei prekių pristatymą į bet kurią šalies vietą.
„Taip pat naudinga pirkti rečiau – tokiu būdu sutaupysime ne tik laiką, bet ir pinigus“, – tvirtina T. Mačernis.
Pamirštame efektyvumą
Apsėsti taupymo manijos dažnai susiduriame su pasirinkimu tarp kainos ir kokybės, nes kokybiškas daiktas visada – ir sunkmečiu, ir ekonominio klestėjimo laikotarpiu – kainuoja brangiau. Šiandien reali kokybės vertė beveik visuomet nublanksta prieš patrauklią kainą. Bet ar pigiausia prekė yra ekonomiškai efektyvus sprendimas, padedantis taupyti kaštus?
Įdomus pavyzdys su bene dažniausiai naudojama bet kurios įmones biuro preke – popieriumi. Prasčiausios kokybės popierius sunaudoja daugiau eksploatacinių medžiagų, kenkia pačiam spausdintuvui, todėl neišvengiamai teks paaukoti papildomas išlaidas dažnesniam eksploatacinių medžiagų keitimui bei įrangos remontui. Be to, nukentės atspausdintos medžiagos kokybė, todėl dokumentas kelis kartus bus perspausdintas ir tokiu būdu jam bus sunaudota kelis kartus daugiau popieriaus.
Todėl taupant, svarbiausia yra įsitikinti ar prekė yra tikrai kokybiška. Nes būtent nuo to priklausys, ar jos eksploatacija bus efektyvi ir ekonomiška.
Blaškomės
Pablogėjus ekonominei situacijai šalyje dažnas verslininkas „įjungia“ taupymo režimą ir „šokinėja“ nuo vieno paslaugų tiekėjo prie kito. Neįvertinę visų aplinkybių ir pasirinkdami pigiausią variantą, greitai juo nusiviliame ir vėl ieškome kito varianto, tokiu būdu išleisdami beveik dvigubai didesnę sumą.
IT bendrovės „Blue Bridge Bond“ direktorius Artūras Šriupša pastebi tendenciją, kad pastaruoju metu IT paslaugomis besinaudojančios įmonės vis dažniau keičia partnerius.
Jis atkreipia dėmesį, kad būtent šiuo metu, kai kiekviena įmonė optimizuoja savo kaštus, nereikėtų pamiršti, kad neprofesionalios paslaugos gali pakenkti bendrovės verslo procesams ir jos darbo efektyvumui.
„Dažniausiai klientai, kurie „nudegė“ nuo mažai žinomų rinkoje paslaugų teikėjų ar nekokybiškų ir mažai kainuojančių prekių pardavėjų nusprendžia nebetaupyti bet kokia kaina. Todėl įmonėms renkantis paslaugas, pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar paslaugos teikėjas pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimus“, – teigia A. Šriupša.
Panikuojame
Daug kas įbaugintas krizės pasiduoda emocijoms ir visai atsisako kurios nors paslaugos.
Saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ atstovas Tomas Liubertas įsitikinęs, kad optimizuojant išlaidas svarbu neprarasti sveiko proto.
„Sunkmečiu taupyti būtina, tačiau reikėtų atsiminti, kad yra tokių sričių, kur neapdairus išlaidų „karpymas“ gali sukelti daug problemų. Viena jų – saugumo praradimas“, – aiškina T. Liubertas.
Jo teigimu, gerai žinomas atvejis, kai viena įmonė, ėmusi taupyti, pasisamdė paprastą sargą saugoti prabangią automobilių aikštelę. Tas sargas ne tik neturėjo galimybės išsikviesti pagalbos arba panaudoti ginklą, bet ir nežinojo, kaip elgtis užpuolimo metu. O jis įvyko. Po šio įvykio įmonė ne tik patyrė didelius nuostolius dėl pavogtų prabangių automobilių, bet ir turėjo nemenkų problemų dėl atsakomybės už sugadintą sargo sveikatą.
