Praeityje seksualinės mažumos labai nevykusiai tvarkėsi su tuo, kas vadinama išankstine nuomone. Ar įmanoma tvarkytis geriau? Čia pateikiame (pagal poveikio stiprumą) tris metodus, žymiai geresnius nei naudoti praeityje. Kai tik juos įsisavinsime, suvoksime principus, užtikrinančius sėkmingą veiklą.
1. Dirglumo sumažinimas (nujautrinimas)
Žiūrint iš evoliucijos taško, išankstinė nuomonė arba prietaras yra kaip signalas, kuris perspėja genties žinduolius, jog netoliese atsirado pavojingas svetimas žinduolis, ir kad reikia arba kautis su juo, arba sprukti. Įspėjamieji mechanizmai reaguoja į aplinkos naujoves, kadangi naujovės reiškia įprastų dalykų pasikeitimą ir dėl to yra potencialiai svarbios.
Gali nutikti viena iš dviejų:
1. Jei įspėjamasis mechanizmas suveiks labai stipriai, jis sukels nepakenčiamą emocinę būseną, kuri vers žinduolį arba kautis su naujove, arba bėgti nuo jos.
2. Tačiau jei naujovė yra menka, arba tiesiog keista, neįprasta, bet nekelianti pavojaus, įspėjamasis mechanizmas reaguos silpniau ir naujovės sukeltos emocijos bus per silpnos, kad iššauktų kokį nors atsaką. Tokiu atveju žinduolis naujovę kurį laiką gali smalsiai stebėti, tačiau nieko nedarys.
Pagal fiziopsichologijos dėsnius, praėjus kuriam laikui naujovės tampa nebe naujos, todėl nebesužadina įspėjamųjų mechanizmų. Tai lemia evoliucija: jei žinduoliui nėra svarbios priežasties arba jis nesugeba reaguoti, tai tie nereikšmingi dalykai nebetrukdo jo įprastinės veiklos. Pavyzdžiui, jei išgirstate nesiliaujantį, kurtinantį mechaninį džeržgesį, jis jus taip suerzina, kad būnate priverstas kažko griebtis. Jei išgirstate švelnesnį, bet galbūt ne mažiau erzinantį garsą - pavyzdžiui laikrodžio tiksėjimą, kurio negalite išjungti - galiausiai nebekreipsite į jį dėmesio ir galbūt visai jo nebegirdėsite. Panašiai ir su nemaloniu kvapu, kurį pajuntate įėjęs į kambarį – jei negalite jo panaikinti, galiausiai pradedate jo nebeužuosti.
Francas Kafka yra parašęs įsidėmėtiną pasakėčią "Gyvūnas sinagogoje", kurios potekstė - anas dirglumo sumažėjimas. Šioje istorijoje – ji taip ir nebuvo užbaigta – pasakojama apie keistą, paslaptingą gyvūną, kuris nuo neatmenamų laikų gyvena sinagogoje. Vyresnieji į šį reikalą žiūri skeptiškai. Pamaldų metu gyvūnas išlenda iš slėptuvės ir, nors daro tai tyliai, bet atitraukia gale sėdinčias moteris nuo maldų. Juolab nepasakoma, kokie išties galėtų būti to keisto gyvūno įpročiai. O jei jis kandžiojasi? Pasigirsta kalbos, kad reikėtų imtis veiksmų – pagauti jį ir sunaikinti. Tačiau sinagoga yra labai didelė ir labai sena, su daugybe slėptuvių, kur gyvūnas gali pasislėpti; be to, jis yra šoklus ir greitas. Jį sugauti būtų nelengva, ir yra rizikos, jog nepasisekus gali nukentėti vertingi sinagogoje esantys meno kūriniai. Baigiasi tuo, kad vyresnieji visą šį reikalą atšaukia, ir kadangi gyvūnas iš esmės nėra niekam sukėlęs rūpesčių, žmonės ilgainiui pripranta prie jo buvimo ir išvis nustoja apie jį galvoti.
Pritaikykime tai mūsų problemai – neapykantai, kuri yra jaučiama homoseksualams. Jei gėjai save pateiks – arba leisis pateikiami – kaip itin skirtingus nuo kitų ir keliančius grėsmę, tai šitai tarp „teisuolių“ (taip ironiškai čia vadinami normalūs žmonės – vert. past.) iššauks itin didelio pavojaus signalą ir paskatins juos imtis atviro politinio engimo ar fizinio smurto. Tačiau jei gėjai, gyvendami šalia heteroseksualų, bus matomi, bet kiek įmanoma atrodys nepavojingais, jie sukels tik silpną pavojaus signalą, kuris, nors ir nemalonus, bet bus palaipsniui mažėjantis dėl grynai fiziologinių priežasčių. Šitaip „teisuolių“ dirglumas mažės. Kalbant paprasčiau, jei iš visų jėgų stengsitės būti nepakenčiami, žmonės bandys jus sunaikinti; jei elgsitės priešingai, galiausiai jie prie jūsų pripras. Logiška, jog keisti gyvenimo stilių a la Gender bending yra prastas sumanymas.
Galime pasinaudoti šiuo principu savo veikloje, kad sumažintume „teisuolių“ dirglumą gėjams ir homoseksualumui - užliedami juos nuolatiniu gėjiškos, minimaliai įžeidžiančios reklamos srautu. Jei jie negalės sustabdyti šio srauto, galų gale jie bent jau pripras būti "užliejami". Jei „teisuoliai“ negalės išjungti dušo, jiems beliks priprasti būti šlapiais.
Be abejo, nors abejingumas yra žymiai geriau nei neapykanta ir grąsinimai, mūsų tikslas yra daugiau nei abejingumas mūsų atžvilgiu. Todėl toliau kalbėsime apie sunkesnę, bet veiksmngesnę bei geresnius rezultatus duodančią taktiką.
2. Sutrukdymas
Išankstinės nuomonės jėgą sustabdyti galima ne tik nujautrinant, mažinat dirglumą (tada ji paprasčiausiai išsikvepia), bet ir pasitelkiant aktyvesnį SUTRIKDYMO (arba užstrigdymo, blokavimo – vert. past.) būdą. Kaip sako pats pavadinimas, sutrikdymui yra naudojamas išankstinis, išderinantis emocinis atsakas, visiškai sutrikdantis, užkertantis mechanizmą, lyg kas būtų pribėręs smulkaus smėlio į senovišką kišeninį laikrodį. Kaip metodas, sutrikdymas-užkirtimas yra aktyvesnis ir agresyvesnis nei dirglumo mažinimas, todėl yra labiau įkvepiantis ir teikiantis malonumo.
Sutrikdyme-užkirtime naudojamasi Grupinio Poveikio (Associative Conditioning) ir Tiesioginio Emocijų Modeliavimo (Direct Emotional Modeling ) taisyklėmis. Grupinis Poveikis (GP) - psichologinis procesas, kurio metu yra emocijos yra pastoviai gretinamos, priešpastatomos – tam, kad viena „įeitų“ į kitą, kad susimaišytų; o Tiesioginis Emocijų Modeliavimas (TEM)- tai įgimtas žmogaus polinkis viską suvokti taip, kaip jo manymu suvokia ar jaučia kiti.
Jei GP ir TEM yra nukreipiami prieš save, įvyksta sutrikdymas, blokada, nes yra nukalamas naujas ryšys tarp vidinio, jau sutrikdyto mechanizmo ir išorinio, ankstesnio, priešingo, ir todėl gimsta išderinantis emocinis atsakas. Idealiu atveju išankstinės nuomonės fanatikas-davatka, į kurį tai bus nukreipta, galiausiai patirs du priešiškus ir kovojančius tarpusavy emocinius atsakus. Ši vidinė maišatis (emocinis disonansas, anot Festingerio) veiks dvejopai: visų pirma, ji bus nemaloni ir todėl, norint numalšinti vidinį konfliktą, gims pastanga keisti ankstesnius įsitikinimus bei emocijas. Kadangi tikėtina, jog pasitrauks silpnesnės emocijos, taip galime pasiekti optimalų rezultatą – priešpastatyti išankstinę nuomonę stipresniam emocijų bei įsitikinimų blokui (natūralu, jog kai kurių žmonių tai nepaveiks, kadangi jų išankstinė nepakanta yra pernelyg stipri. Tokie žmonės gali būti perkeisti tik pasinaudojus lobotomija – o, saldžios svajonės! – (t. y. smegenų veiklą koreguojančia chirurgine operacija – vert. past.). Antra, net ir nepasiekus minėtų optimalių rezultatų, vidinė disharmonija jau bandys slopinti išankstinę nuomonę – o tai savaime yra naudinga.
"Išderinantis emocinis atsakas" visų pirma yra nukreiptas prieš vieningos išankstinės nuomonės teikiamą emocinį malonumą. Visi normalūs žmonės jaučia gėdą, supratę, jog masto, jaučia ar elgiasi ne taip, kaip dauguma. Šiandien tik kvailiausi ir labiausiai užkietėję fanatikai-davatkos nesuvokia, jog išankstinis nusistatymas prieš visas kitas mažumas – pvz. juodaodžius, žydus, katalikus, moteris ir t.t. - jau seniai yra nepriimtinas, nekalbant apie tai, kad nemadingas, ir kad išsakydamas tokią išankstinę nuomonę, o ne pasilaikydamas ją sau, paverčia save nebe tokiu kaip visi. Maždaug prieš keturiasdešimt metų, eiliniuose vakarėliuose buvo įprasta pasakoti bjaurius etninius juokelius, ir jei juokelis būdavo pateikiamas vykusiai, pasakotojas galėjo tikėtis aplodismentų (jei sunku tuo patikėti, paskaitykite "2500 juokų visoms progoms" [„2500 Jokes for All Occasions", populiarią 1942 m. Powers Moulton kompiliaciją], nuo kurio jums plaukai pasistos piestu). Išskyrus tam tikras tamsuolių sluoksnius ir atsilikusius užkampius, šito jau, kaip taisyklė, atsisakyta.
Visa esmė tame, jog būtina fanatiką pastatyti į tokią padėtį, kad kiekvieną kartą, pareiškęs neapykantą homoseksualams, kartu su patirtu emociniu atlygiu - malonumu jis pajustų ir gėdą, kuris šį malonumą sumenkintų ar net panaikintų. To galima pasiekti įvairiais būdais, pavyzdžiui nuolat kartojant teiginius, kurie griauna jo gerą nuomonę apie save, kaip apie mėgstamą visuomenėje asmenį, kurio įsitikinimai yra kaip visų. Taigi, mūsų propaganda turėtų vaizduoti homofobiškus ir gėjų nekenčiančius fanatikus kaip žiaurius rėksnius ir subingalvius, kurie vartoja ne tik tokius žodžius kaip "pederastas", bet ir "nigeris", "žydpalaikis" bei kitus gėdingus epitetus – kurie yra "ne krikščionys". Galima vaizduoti juos kaip kritikuotinus, susilaukiančius neapykantos, tokius, kurių visi vengia. Galima pateikti gėjus, kaip siaubingai kenčiančius dėl neapykantos homoseksualams– šitai turėtų sugėdinti net ir daugelį aršiausių fanatikų. Trumpai tariant, reikia fanatizmą susieti su tuo, ko fanatikai gėdintųsi, ir su tokiomis socialinėmis pasekmėmis, kurios jiems būtų nemalonios ir grėsmingos. Tai būtų antpuolis jų susikurtą savo paties įvaizdį ir neapykantos teikiamą malonumą.
Kai fanatikas yra vaizduojamas kaip kritikuotinas, nemėgstamas, kurio šalinamasi – tai ir yra Tiesioginis Emocinis Modeliavimas. Atminkite, jog fanatikas siekia, kad "sava kompanija" jam pritartų ir jį mėgtų. Kai jis mato, kad tokiems kaip jis yra nepritariama, ir jie yra nemėgstami, TEM užtikrins, jog jis pradės manyti taip, kaip mano ir jaučia jie, ir persiims šituo pats. Ši gudrybė sukels jam gėdą ir abejonę, užnuodydama bet kokį malonumą, kurį jis įprastai jaustų. Šitaip, veikiamas šių priemonių, fanatikas po truputį užmirš tą išankstinį nusiteikimą, kurio išmoko iš savo tėvų ir bendraamžių.
Gali atrodyti, jog ši priemonė yra pernelyg silpna, kad būtų efektinga, tačiau turėkite omenyje, jog:
(a) remiantis būtent tokia procedūra visų pirma ir suformuojama išankstinių nuomonių visuma;
(b) didžioji dauguma fanatikų įsivaizduoja save populiariais, ir jiems labai nepatinka mintis, kad kitiems jis yra nemalonus, jau nekalbant apie tai, kad jų neapykanta yra kančių ir net mirties priežąstimi;
(c) į išankstinį nusiteikimą prieš mažumas jau nebėra žiūrima palankiai, ir mūsų nuomone, prie to nemažai prisidėjo būtent šis metodas
(d) ši priemonė jau buvo panaudota TV reklamose, kurių įsimintiniausia – amerikietiška antireklama alkoholio vartojimui. Šioje reklamoje buvo rodomas vakarėlyje geriantis paauglys, į kurį nebuvo žiūrima palankiai ir kuo daugiau jis gėrė, tuo jo elgesys darėsi vis koktesnis, o kiti besilinksminantieji į jį žiūrėjo su pasibjaurėjimu. Galiausiai jo galva pavirto į bliaunančio asilo galvą. Nesunku būtų tokį metodą pritaikyti ir mūsų tikslams.
Įsidėmėkite: nebūtina fanatiką priversti iš tikrųjų patikėti, kad jis yra toks pasibjaurėtinas, kad kiti dabar jį niekins, ir kad jis yra amoralus kančių sukėlėjas. Tai beveik neįmanoma. Savo tikslą pasiekime nesiremdami faktais, logika ar įrodymais. Lygiai taip, kaip jis tapo fanatiku, be didelių šnekų, o tik dėka nuolat kartojamo infra-loginio emocinio poveikio, lygiai taip jo fanatizmą galima ištirpdyti, nepaisant ar jis suvoks šitai ar ne. Iš tiesų, kuo labiau jis bus atakuojamas atsitiktiniais, netgi netikrais, paviršutiniais argumentais, tuo mažiau jis susigaudys kas su juo daroma – o tai tik į gera.
Trumpai tariant, Sutrikdymo metodas bus tuo sėkmingesnis, kuo labiau jo dėka bus įnešta nors kažkiek abejonės ir gėdos virpulio į anksčiau nedrumsčiamą, iš įsitikinimo savo teisumu patiriamą malonumą. Ši priemonė gali būti naudinga ir efektyvi, jei bus įgyvendinama masiškai - nuo ko viskas ir priklausys.
3. Konvencija, arba atvertimas
Dirglumo sumažinimu, nujautrinimu siekiama sumenkinti antigėjiškas emocines reakcijas beveik iki abejingumo, apatijos lygio. Sutrikdymu bandoma užblokuoti ar neutralizuoti pasitenkinimą teikiančią "iš prietarų kylančią puikybę" („nepyk, Jane Austen! [aliuzija į Jane Austen kūrinį "Puikybė ir prietarai" – vert.past.]), neapykantą gėjams susiejant su gėdos jausmu, kad esi laikomas fanatiku, kalės vaiku, chuliganu ir žudiku. Tiek nujautrinimas, tiek sutrikdymas, nors ir labai naudingi, yra tik preliudija į mūsų aukščiausią ir ilgalaikį tikslą – Atvertimą, virsmą.
Neužtenka, kad sutrikdytume prieš gėjus nusiteikusių fanatikų požiūrį į mus, ar kad jie taptų mums abejingi – saugiausi būsime tuomet, kai laikui bėgant jie iš tikrųjų pradės mus mėgti. Būtent to ir siekiama Atvertimu.
Prašome nepainioti atvertimo su politiniu nuvertimu, subversija. Žodis "nuvertimas" turi bjaurų prieskonį, kurio amerikiečiai nepaprastai bijo ir saugosi („subversion“ – „ardomoji veikla“- vert. past.). Vis dėlto ironiška, jog kalbėdami apie Atvertimą, mes turime omenyje kai ką daug pavojingesnio amerikietiškam gyvenimo būdui, be kurio nebūtų įmanomas joks išties radikalus socialinis pasikeitimas. Mes turime omenyje vidutinio amerikiečio emocijų, minčių ir valios atvertimą suplanuotos psichologinės atakos dėka, propaganda apšeriant visuomenę per žiniasklaidą. Mes kalbame apie išankstinės nuomonės mechanizmo "išardymą" saviems tikslams – kaip jų nepakantą paversti palankumu, panaudojant tą patį metodą, kuris privertė amerikiečius mūsų nekęsti - nesvarbu ar jiems tai patinka, ar ne.
Trumpai sakant, jeigu Nujautrinimas leidžia laikrodžiui veikti, kol šis sustos, Sutrikdymas į jo mechanizmą pripila smėlio, tai Atvertimas taip apsuka spyruoklę, kad laikrodžio rodyklės pradeda suktis priešinga kryptimi.
Atvertime, kaip ir sutrikdyme, naudojamasi GP (grupiniu poveikiu) – tiesą sakant, praktikoje šie du procesai iš dalies susilieja, tačiau kur kas ambicingiau. Atvertimo metodo esmė - kai labai negatyvų, stereotipinį įsivaizdavimą turinčiam fanatikui žurnaluose, plakatuose ir per TV nuolat rodomi nedviprasmiškai gėjais pristatomų žmonių – poromis! - nuotraukos bei atvaizdai. Šie atvaizdai ne tik kad neatitinka fanatiko įsivaizduojamą homoseksualą, bet yra taip parinkti, kad atrodytų kaip pats fanatikas ir jo draugai, arba kaip kokie nors kiti jo mėgstami "normalūs" vyrai, kurie jam patinka ir kuriais jis žavisi.
Šiose nuotraukose jokiu būdu negali būti nieko, kas primintų stereotipinį "pederastą" - jo išvaizdą, aprangą ar kalbą. Jis – arba ji – negali būti apsirengęs pernelyg gerai ar madingai; negali būti per daug išsičiustijęs ir neturi būti pernelyg gražus – tai yra, neturi atrodyti kaip modelis. Įvaizdis turi atitikti normalumo standartą – pradžiai būtų naudinga atidžiai peržiūrėti „Coors“ alaus arba „Trijų muškietininkų“ saldainių reklamas. Kitose, paskesnėse reklamose jau gali būti pavaizduoti patrauklūs paaugliai, mielos močiutės, globėjiški policininkai ir taip be galo be krašto.
Bus prieštaraujama - vėl ir vėl ir vėl, jog gėjų bendruomenę mes norime „tomizuoti“ (aliuzija į Hariet Bičer-Stou romaną „Dėdės Tomo trobelė“- vert. past.), kad vieną klaidingą stereotipą mes paverčiame kitu; kad mūsų reklamos yra melas; kad ne visi gėjai iš tikrųjų taip atrodo; ir kad gėjai tai žino, ir fanatikai tai žino. Taip, be abejo, ir mes tai žinome. Tačiau nesvarbu, kad šios reklamos yra melagingos: tas nesvarbu nei mums - kadangi mes naudojame jas etiškai geram tikslui, siekdami pasipriešinti neigiamiems stereotipams, kurie yra ne mažiau melagingi ir daug pavojingesni; tas nesvarbu ir fanatikams - kadangi šios reklamos juos paveiks, nežiūrint ar jie tiki jomis, ar ne.
Kai fanatikas pamato atvaizdą asmens, apie kurį jis turi susidaręs teigiamą stereotipą, jį nevalingai užplūsta teigiamos emocijos, geri jausmai – jis taip yra įpratęs. Tačiau šiuo atveju teigiamas įvaizdis turi neigiamą etiketę – gėjus! (reklamoje gali būti kad ir toks tekstas: "Bobas Smith'as – alų maukiantis senas geras vyrukas, bendruomenės šulas, 100%-nis amerikietis ir homoseksualus kaip mangusta"). Fanatikas pajus dvi prieštaringas emocijas: teigiamą atsaką į atvaizdą ir neigiamą į jo prierašą. Blogiausiu atveju, šios emocijos panaikins viena kitą, ir mes būsime sėkmingai pasiekę Sutrikdymą, kaip jau kalbėta. O geriausiu atveju, dėka GP, grupinio poveikio, jis kažkiek įvaizdžio keliamas teigiamas emocijas sutapatins ir su pačiu prierašu, kas ne iškart pakeis neigiamą atsaką, bet neabejotinai jį susilpnins.
Gali kilti klausimas, kodėl emocijų perkėlimas vyks būtent šia, o ne priešinga kryptimi. Priežastis paprasta: vaizdiniai yra stipresni už žodžius ir sukelia stipresnį emocinį atsaką. Fanatikui pateikiamas tikras vaizdinys. Prierašas iškels jo vaizduotėje savą stereotipinį vaizdinį, tačiau šis vaizdinys jo mintyse bus silpnesnis nei tai, ką jis matys prieš save, savo akimis. Kuo kruopščiai parinktas vaizdinys labiau atspindės jo idealą (kuris niekaip negali būti gėjus), tuo rezultatas bus efektyvesnis. Be to, teigiamą vaizdinį reklamoje jis pamatys anksčiau, nei spės iškilti jo neigiamas vaizdinys, o pirmasis įspūdis visuomet yra stipresnis.
Atvertimo metodu mes atkartojame natūralų stereotipų mokymą: fanatiko gerus jausmus "normaliems" vyrukams mes sutapatiname su etikete "gėjus", taip jo nepakantą susilpnindami arba galiausiai pakeisdami jo neigiamą stereotipinį nusistatymą.
Suvokdami, kaip veikia tiesioginis emocinis modeliavimas, jūs nesunkiai jį pritaikysite Atvertimui: jei Sutrikdyme fanatikas yra įtikinamas, jog dėl jo išankstinių prielaidų apie gėjus jį atstumia draugija, tai Atvertime fanatikui įrodoma, kad jo draugija su gėjais palaiko gerus santykius. Taigi, eiliniam žmogui, kuris iš prigimties ir patirties beveik visada mano ir jaučia taip, kaip jo manymu jaučia jo draugai, yra labai sunku automatiškai nesureaguoti į kruopščiai apgalvotą reklamą. Daugelis reklamų yra pagrįstos atsakymu "taip, žinoma!“, panašiai kaip atsakoma į sarkastišką mamos klausimą: „...jeigu visi kiti vaikai nušoktų nuo tilto ir užsimuštų, tu tikriausiai taip pat šoktum?...“.
Mes išdėstėme tris svarbiausius modelius, kuriais remdamiesi galime nukreipti Išankstinės Nuomonės lokomotyvą sau naudinga linkme. Dirglumo sumažinimas, abejingumas leidžia jam važiuoti tol, kol bus išleistas paskutinis garas ir bus galutinai sustota. Sutrikdymas gi iš esmės nuverčia jį nuo bėgių. O mūsų ambicingasis ilgalaikis tikslas Atvertimas įjungia atbulinę eigą ir grąžina jį į pradinį tašką.
Šie modeliai yra abstraktūs – mes tik užsiminėme, kaip jie galėtų būti pajungti mūsų naudai praktiškai, propagandinėje kampanijoje...
Kadangi mūsų tikslas yra aukštas, jį pasiekti yra sunku. Tai padaryti kliudo ne žinių trūkumas apie naudojamus psichologinius principus ir ne metodų veiksmingumo trūkumas – šie principai yra žinomi, o metodai veikia. Kliudo tik sunkumai, su kuriais susiduriame siekdami pakankamai plačiai paskleisti šią mūsų propagandą. Sėkmė, kaip ir visada, priklauso nuo to, kiek plačiai ir intensyviai ja prisotinsime žiniasklaidą. O tai savo ruožtu atsiremia į pinigus, kas reiškia įdėtą darbą ir gėjų bendruomenės susivienijimą bendram tikslui. Pasakysim tiesiai: kurie mūsų nepalaiko - nesvarbu ar kad turi geresnių būdų laiko švaistymui, ar mano, kad mes esame politiškai nekorektiški – yra neabejotinai prieš mus, prieš vienybę ir apskritai prieš svarbiausius gėjų bendruomenės interesus.
M. K. Kirk, H. Madsen. Kaip sustabdyti, nuversti arba pasukti atgal išankstinės nuomonės lokomotyvą
Vertė R. Kvietinskas
