Atkreipkite dėmesį į perkamų produktų išvaizdą. Įvertinkite, ar vaisiai ir daržovės nesupuvę, neįtrūkę, nesumušti, ar nematyti pelėsio. Produktai turėtų būti gražios, vientisos spalvos, be juodų dėmelių.
Vertingiausi – kuo trumpesnį laiką saugomi vaisiai ir daržovės. Jie mums yra įprasčiausi ir geriausiai pasisavinami mūsų organizmo. Iki mūsų jie keliauja trumpesnį atstumą, todėl jų šviežumui išsaugoti naudojama mažiau cheminių medžiagų. Nepirkite produktų per daug. Tai – nepraktiška, nes jeigu nespėsite suvalgyti, dalį maisto teks išmesti.
Daržoves geriausia laikyti induose šaldytuvo apačioje, kur temperatūra yra žemesnė, o drėgmė gali siekti net iki 90 %. Plaukite tik prieš vartojimą.
Nebijokite išsirinktą produktą pačiupinėti (pavyzdžiui, bananai neturi būti minkšti, o abrikosai ar persikai – kieti). Pauostykite. Kiekvienas vaisius ir daržovė kvepia savaip, tačiau nė vienas iš jų neturėtų turėti neįprasto, pašalinio kvapo. Šaltuoju metų laiku produktus patartina rinktis pagal jų sezoniškumą, pirmenybę teikti kaimyninėse ir Europos Sąjungos šalyse, mūsų šalyje užaugintoms daržovėms ir vaisiams. Turėkite omenyje, kad importuota produkcija skinama gerai neprinokusi, ilgai transportuojama, laikoma sandėliuose, kol pasiekia mūsų stalą, tad tokiuose vaisiuose ir daržovėse išlieka mažiau naudingų medžiagų.
Dar neprinokusias daržoves ir vaisius palikite nokti kambario temperatūroje – šaltis dažniausiai daro neigiamą įtaką jų maistinėms ir skoninėms savybėms.
Šakniavaisinių daržovių (bulvių, morkų, svogūnų, česnakų) nepatartina laikyti šaldytuve. Joms labiausiai tinka tamsios, vėsios vietos.
Nešaldykite daug vandens turinčių daržovių (agurkų, pomidorų, baklažanų). Jas reikėtų laikyti kambario temperatūroje. Parsineštas iš parduotuvės daržoves išimkite iš maišelių ir perdėkite į popierinius arba įvyniokite į popierinį rankšluostį. Visuomet kruopščiai atrinkite ir pirmiausia suvartokite pažeistas (pernokusias, įtrūkusias) daržoves ir vaisius. Laikomos greta kitų, jos paspartina aplinkinių gedimą.
Geležiai būtinas vitaminas C, todėl mėsą protinga gardini citrina arba patiekti su šio vitamino turinčiomis lapinėmis daržovėmis. Magniui būtina vitamino B6 draugija, todėl geriausia derinti šių medžiagų turinčius produktus.
Paruošto patiekalo nešildykite kelis kartus, nes kaskart kaitinant jame net trečdaliu sumažėja vitaminų (ypač C) ir mineralinių medžiagų. Įsidėkite ir pasišildykite tik tiek, kiek reikia vienam kartui.
Vitamino C netenkama daržoves ilgai mirkant vandenyje, pjaustant ir ilgai verdant ar kepant aukštoje temperatūroje. Vien valant daržoves (skutant, plaunant), suyra iki 20 proc. vitamino C, o kepant ar troškinant – dar daugiau. Salotas, laiškinius svogūnus ar kitas lapines daržoves geriau plėšyti rankomis.
Negaminkite maisto kelioms dienoms, nes ilgai laikant mažėja patiekalo maistinė vertė, didėja apsinuodijimo tikimybė (bakterijos dauginasi ir šaldytuve). Valgykite tą pačią dieną paruoštą maistą.
Stenkitės vartoti kuo šviežesnius, termiškai neapdorotus produktus, nes ir šaldant, ir kaitinant dalis vitaminų bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų suyra.
Norint išsaugoti maiste esančius vitaminus, patartina naudoti geros kokybės, karščiui atsparius indus. Nekepkite senose keptuvėse, ypač jeigu pažeistas teflono sluoksnis. Tokiame inde kepamas maistas greitai prisvyla, be to, praranda nemažai naudingų maisto medžiagų.
Gaminkite kuo paprasčiau, termiškai apdorokite kuo trumpiau ir neaukštoje temperatūroje. Pasak Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, 75 laipsnių temperatūroje žūva beveik visi mikroorganizmai, tad taip apdorotą maistą visiškai saugu vartoti.
Metalas reaguoja su vaisiuose ir daržovėse esančiomis rūgštimis, todėl gaminkite specialiai konkrečiam gaminimo būdui pritaikytuose, pavyzdžiui, stikliniuose, induose, maišykite mediniais įrankiais ir pan.
Vitaminų A, E, D, K turinčius vaisius ir daržoves geriausia vartoti su aliejumi.
Lapines daržoves geriausia valgyti termiškai neapdorotas, nes, pavyzdžiui, verdant špinatus, kopūstus, vitamino C sumažėja net iki 50 %, o folio rūgšties – iki 85 %.
Daržoves laikykite šaldytuve joms skirtuose stalčiuose. JAV mokslininkai nustatė, kad daržovėse esantis vitamino C kiekis sumažėja, jei jos savaitę laikomos aukštesnėje nei 4 laipsnių temperatūroje: žaliuosiuose žirneliuose sumažėja iki 15 %, žaliosiose pupelėse – iki 77 %. ir pan. Žemesnėje temperatūroje laikomos daržovės išsaugo didesnį vitaminų kiekį. Tarkim, brokoliai, laikomi savaitę 0 laipsnių temperatūroje, visiškai nepraranda vitamino C, o 20 laipsnių temperatūroje netenka apie 56 % šio vitamino.
Šaldytos daržovės išsaugos daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, jeigu troškinkite ar kepkite neatšildytas. Šaldytus vaisius ir uogas naudingiausia greitai atitirpinti aukštoje temperatūroje.
Maiste esantys B grupės vitaminai labiausiai suyra šildant ar ruošiant maistą mikrobangų krosnelėje. Be to, mokslininkų ištirta, kad pasikeičia baltymų struktūra, todėl organizmas tokį patiekalą blogai pasisavina.
Šaldytoje mėsoje išliks daugiau B grupės vitaminų ir mineralinių medžiagų, jeigu ją atšildysite žemoje temperatūroje, pavyzdžiui, šaldytuve. Žuvies ir mėsos atšildyti karštame vandenyje nepatartina – taip ženkliai sumažėja biologiškai naudingų medžiagų.
Išvirto patiekalo nepalikite ant karštos viryklės, nes po trijų valandų suyra net trečdalis vertingų maisto medžiagų, ypač vitaminas C. Atvėsusį maistą stenkitės iš karto perkelti į šaldytuvą.
Maisto produktų šaldiklyje nelaikykite ilgiau, nei nurodyta (mėsai, daržovėms, uogoms galioja skirtingas laikymo terminas), nes sumažėja jų maistinė vertė. Nepjaustytą mėsą, t. y. stambų gabalą, pavyzdžiui, visą vištą, galima laikyti –18 laipsnių temperatūroje apie metus, pjaustytą mažais gabaliukais – iki 9 mėnesių. Vaisius ir uogas reikėtų suvartoti per pusmetį.
Ilgai kaitinant aukštoje temperatūroje, žūva nemažai produktuose esančių maisto medžiagų, ypač vitaminai, taip pat folio rūgštis. Karščiui atspariausios yra mineralinės medžiagos, taip pat vitaminas K ir biotinas. Tačiau, pasak mitybos specialistų, termiškai apdorotus produktus karštymečiu, kai jie greitai genda, vartoti saugiau, nes aukštoje temperatūroje žūva mikroorganizmai, kitos nuodingosios medžiagos. Be to, iš termiškai apdorotų produktų organizmas geriau pasisavina baltymus, angliavandenius, vitaminus B6, PP ir karoteną.
Trumpai apie maisto gaminimo būdus
Kaip minėta, labai didelę reikšmę maisto vertei turi tai, kokiu būdu jis buvo paruoštas. Gaminimas garuose. Šis būdas pripažintas sveikiausiu, t.y. suteikia galimybę išsaugoti daugiausia vitaminų, mineralinių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Kitaip nei verdant vandenyje, nenukenčia skonis, spalva, neišplaunamos naudingos medžiagos. Be to, šis būdas labai greitas: šiuolaikiniuose garų puoduose maistas gaminamas nuo 3 iki 20 minučių. Troškinimas. Tinka mėsai ir žuviai: dėl baltyminės plėvelės, kuri atsiranda troškinimo metu, produktai išlieka sultingi ir maistingi. Dietologai įrodė: troškinant ant vidutinės ugnies, produktai geriau išsaugo organizmui būtinas maistingąsias medžiagas, aromatai susimaišo palaipsniui, tad taip pavyksta pagaminti nuostabiai skanų ir sveiką maistą. O svarbiausia – kitaip nei kepant, nesusidaro organizmui kenksmingų junginių (pavyzdžiui, kancerogenų). Kepimas orkaitėje. Patogus būdas, leidžiantis gaminti sveikesnį ir nekaloringesnį maistą be papildomų riebalų. Tokie patiekalai būna itin aromatingi, skanūs ir naudingi. Padeda sumažinti ne tik suvartojamų riebalų, bet ir druskos kiekį. Taip iškepta nesupjaustyta mėsa, žuvis, daržovės, vaisiai geriau išsaugo savo aromatines medžiagas, būna sultingesni nei įprastai juos kepant, verdant arba troškinant. Kepimas ant grotelių. Specialistų teigimu, kepant mėsą, paukštieną arba žuvį ant grotelių, nuteka riebalų perteklius, todėl ženkliai sumažinamas jų kaloringumas. Tačiau toks gaminimo būdas netinka kasdienai.
