Žemėtvarkininkai smulkiesiems ir vidutiniams Kėdainių krašto ūkininkams „užmiršo“ pranešti, kad jie gali nusipirkti 10–20 metų iš valstybės nuomotą valstybinę žemę.
Kelios dešimtys Kėdainių rajone dar ūkininkaujančių ar jau tik ūkininkavusių vidutinių bei smulkiųjų ūkininkų pradėjo skambinti pavojaus varpais, tačiau per vėlai. 10–20 metų iš valstybės nuomota ir jų prakaitu laistyta žemė jau išslydo iš jų rankų. Į susitikimą su nuskriaustaisiais atvykęs žemės ūkio ministras ir Seimo nariai žmonėms patarė kreiptis į teismą ir pažadėjo lopyti buvusios valdžios įstatymuose paliktas spragas.
Buvo apgauti?
Kėdainių rajone Pelėdnagių, Gudžiūnų, Kalnaberžės ir gretimose seniūnijose įsikūrę ūkininkai Vacys Gembeckis, Jadvyga Railienė, Antanas Rauba, Andrius Davalga, Vita Zigmantienė, Janina Kraješienė, Virgilijus Dautartas, Rasa Neverdauskienė, Janina Chalidorienė, Albertas Petrovičius, Irena Plauskienė ir dar keliolika ūkininkių prarado ilgus metus iš valstybės nuomotą ir sūriu prakaitu palaistytą žemę.
„Net 19 metų dirbau žemę ir štai sužinojau, kad ji man jau nepriklauso. Savo giminaičių vardu ją nupirko vienas stambus ūkininkas. Patarkite, kaip ir iš ko man dabar gyventi?“ – į susitikimą su kėdainiškiais atvykusio žemės ūkio ministro ir Seimo narių klausė ūkininkė Teresė Amšienė.
Kita ūkininkė pasakojo, kad jos sodyba liko tarsi saloje – iš trijų pusių jos namą aparė naujasis žemės savininkas. Ūkininkas Kazimieras Ališauskas sakė nelaukęs žemėtvarkininkų malonės, todėl pagalbos kreipėsi į Seimo kontrolierius. Ką pasiekė?
„Gavau laišką, kad dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM pareigūnų veiksmų atliktas tarnybinis tyrimas ir jų kaltės nenustatyta. Iš manęs atėmė žemę, o kaltininkų nėra?“ – laišku mojavo nusivylęs K.Ališauskas.
Taigi kodėl tiek daug Kėdainių krašto ūkininkų patyrė nuostolių? Jeigu būtų nukentėję keli ūkininkai, būtų galima manyti, kad žmonės ko nors nesuprato ar neatliko, tačiau šiuo atveju kyla įtarimų, kad žmonės buvo apgauti.
Ne visi laukė
Apie buvusių Kėdainių žemėtvarkininkų klastą nujautė ūkininkė Genė Gembickienė, tačiau savo nuojauta nepasinaudojo. „Kai 2011 m. pasklido žinia, kad valstybinė žemė bus parduodama, aš, kaip ir daugelis ją nuomojusių ūkininkų, kreipiausi į Kėdainių žemėtvarkos skyrių, tačiau ir man asmeniškai, ir daugeliui kitų buvo paaiškinta, kad prašymai dar nepriimami ir apie jų priėmimą bus paskelbta viešai“, – prisiminė G.Gembeckienė.
Ūkininkai nusiramino, juolab kad žemėtvarkininkai tikino, jog valstybinės žemės nuomotojams bus teikiama pirmenybė, be to, daugelio ūkininkų nuomojama žemė ribojosi su nuosavais sklypais. Taip tyliai ūkininkai laukė ir nežinojo, kad žemės pirkimo prašymai ir būtini dokumentai buvo priimami net iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. Vėliau ūkininkai sulaukė kitokios žinios.
„Valstybinės žemės pardavimas buvo nutrauktas. Tada ir sužinojome, kad labiau informuoti stambiausieji ūkininkai padavė prašymus ir supirko mūsų nuomotas žemes“, – pasakojo G.Gembeckiemė.
Žemės visiems neužteko
Pasipiktinę kėdainiečiai prieš metus ant kilimo buvo pasikvietę tuometinį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) vadovą Vitą Lopinį. Šis raudonavo, kai ūkininkai pasakojo, kad jam pavaldūs žemėtvarkininkai žmonėms gal net specialiai nepranešė apie galimybę pirkti valstybinę žemę. NŽT vadovas kaltino skylėtus įstatymus, tarsi anksčiau to nebūtų žinojęs. Tačiau tikino, kad remiantis netobulais įstatymais priimtų sprendimų atšaukti ar atgaline tvarka pataisyti jau nebeįmanoma. Tiesa, V.Lopinys žmonėms dar suteikė viltį, kad valstybinės žemės gali likti, štai tada nuskriaustieji ūkininkai ir turėtų teisę pirmi jos įsigyti. Kyla įtarimų, kad jau tada V.Lopinys galimai melavo. Kaip rašė vienas klasikas: „Jam buvo gėda, bet jis ir toliau melavo.“ Abejotina buvusio NŽT vadovo atgaila Pelėdnagių ūkininkams: „Labai apmaudu, kad žemę, kurią dažniausiai smulkieji ūkininkai dirbo keliolika metų, nuperka stambūs ūkininkai ir iš smulkiųjų ūkininkų atima pragyvenimo šaltinį.“ Mūsų įtarimus patvirtina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius: „Laisvos valstybinės žemės negalėjo likti, nes Lietuvoje buvo pateikta apie 30 000 prašymų, iš kurių net 700 – Kėdainių rajone. Žemės neliko net visiems laiku parašiusiems prašymus.“
Ir ne bet kokios žemės. Štai šiuo metu minėtose seniūnijose žemės ūkio paskirties žemės kaina pasiekė rekordines aukštumas (16 tūkst. Lt už ha) ir tikriausiai nemažės. Todėl kai kurie ūkininkai nelaukė valdžios malonės ir kreipėsi į teismą. Kaip jiems sekėsi?
„Advokatas“ dingo
Kreiptis į teismą ketino ir Pelėdnagių bei Kalnaberžės seniūnijų ūkininkai. Pasak G.Gembeckienės, jie net pasamdė Žemės ūkio rūmų vadovų nurodytą advokatą. „Mums sakė, kad tas advokatas padės, kad jis labai geras advokatas“, – moteris G.Gembeckienė.
Advokatas tikrai atvyko ir pažadėjo atkurti teisybę. Ūkininkai juo taip patikėjo, kad jų net nesuglumino advokato prašymas apie šį reikalą neprasitarti žurnalistams. Ir apskritai, patarė visiems tyliai sėdėti lyg po šluota, kol jis darys tvarką.
„Be to, iš ūkininkių surinko po 200 litų avanso. Vieni davė į rankas grynaisiais, žinoma, be jokio kvito. Aš ir kai kurie kiti ūkininkai su savimi neturėjome pinigų, tai jis mums pasakė savo sąskaitos numerį, taigi dabar turime įrodymą, kad jam sumokėjome“, – pasakojo G.Gembeckienė.
Laikas bėgo, o telefonu pakalbintas advokatas, pasak G.Gembeckienės, kūrė vis painesnius paaiškinimus: „Sakė, kad turi kitų bylų, kad serga, tai aiškino, kad mūsų dokumentai jau perduoti teismui. Pradėjome jį atakuoti dažniau, o jis nuo mūsų slapstytis – į daugelio skambučius neatsiliepia. Vėliau sužinojome, kad jis net ne advokatas.“
Teisybę atkurti gali tik teismas
Į susitikimą su Kėdainių krašto ūkininkais atvykęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna apgailestavo dėl savo pirmtako padarytų klaidų. „Dabartinė Vyriausybė siekia gerinti vidutinių ir smulkiųjų ūkininkų gyvavimo sąlygas, tačiau neturiu teisės panaikinti sprendimų, kurie padaryti 2010–2011 m. ar anksčiau. Be to, ŽŪM, rengdama ar siūlydama teisės aktus, projektus pirmiausia derina su visuomeninėmis ūkininkų organizacijomis. Taigi aktyviau ginkite savo interesus šiose organizacijose“, – patarė ministras.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė sakė apie šią kėdainiškių bėdą ne kartą informavusi ankstesnės ŽŪM vadovus, tačiau į jos pastabas nereaguota: „Tuo metu kai kurie politikai ir valdininkai buvo suinteresuoti, kad šis reikalas neiškiltų į viešumą.“
V.Jukna patarė žmonėms kreiptis į teismą. Šiuo metu tik tokiu būdu dar įmanoma atkurti teisybę. Ministrui pritarė ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius: „Mes patikrinsime konkrečius atvejus, tačiau jeigu prašymai iš žmonių nebuvo priimti, savo teises jie gali ginti tik teisme. Jeigu pavyktų tai įrodyti, žmonių teisės būtų atkuriamos, net naikinamos esamos nuosavybės teisės.“ Tiesa, tai įrodyti bus nelengva.
Saugikliai ir galimybės jų išvengti
Smulkieji ir vidutiniai Kėdainių rajono ūkininkai pastebi dar vieną plintančią ligą – stambieji ūkininkai nusiperka nors 10–15 arų ruoželį šalia įvairių sklypų ir taip įgyja pirmumo teisę pirkti žemę, jeigu ateityje greta esančio žemės sklypo savininkas norės parduoti savo žemę. Tiesa, ūkininkai jau surado išeitis. Jeigu nenori savo sklypą parduoti tam atėjūnui, gali nors kelis arus išnuomoti ar padovanoti būsimam pirkėjui. Tas asmuo taps bendrasavininkiu ir po metų jam jau bus teikiama pirmenybė parduodant sklypą. Yra ir daugiau būdų, kaip įgyti pirmumo teisę įsigyti norimą žemės sklypą.
Kaip žinome, likusią valstybinę žemę bus galima tik išsinuomoti, išskyrus atvejus, kai tarp privačių sklypų yra įsiterpę iki 1 ha valstybinės žemės. Tokius plotus besiribojančių sklypų savininkai galės įsigyti. Departamento direktorius A.Petkevičius ūkininkams patarė pasirinkti ilgalaikę 25 metų nuomą su galimybe ją pratęsti dar 25 metams.
Pavasario sesijoje Seimas svarstys naujus žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugiklius. Juos priimant reikėtų įvertinti, kad tuos pačius barjerus, norint įsigyti žemę, teks įveikti ne tik užsieniečiams, bet ir Lietuvos ūkininkams.
Albinas Čaplikas
