Šiandien pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“ teigiama, kad aviacijos paslaugų brokerių bendrovės direktorius Benediktas Laurinaitis viliasi, kad išrinktosios prezidentės skrydžiai bus planuojami pragmatiškiau.
„Už ką tiems tarpininkams mokama?“
Aviacijos paslaugų brokerių bendrovė „Aeroservisas“ antrąkart laimėjo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos oficialiai paskelbtą užsakomųjų skrydžių organizavimo ir vykdymo paslaugų viešojo pirkimo konkursą. Prezidento Valdo Adamkaus keliones brokeriai organizavo 2007-2008metais.
Pasak B. Laurinaičio, prezidentinis lėktuvas – tema, kuria dažnai daromi įvairūs spekuliatyvūs išvedžiojimai. Ypač, kai prezidentas naudojasi ne savo lėktuvu, o užsakomaisiais skrydžiais. „Žmonėms keista, kodėl naudojamasi paslaugomis kompanijos, kuri pati lėktuvų nė neturi, o juos nuomoja iš kitų. Tačiau nei viena orlaivių kompanija negali laiduoti, kad visuomet turės laisvą lėktuvą reikalingoje vietoje ir reikiamam skrendančių asmenų skaičiui. Prireikia nestandartinių sprendimų. Pavyzdžiui, V. Adamkus turėjo skristi iš Briuselio į kitą Europos miestą. Jei būtų užsakytas lėktuvas iš Lietuvos, jis į Briuselį būtų skridęs tuščias, nugabenęs į reikiamą vietą keleivius ir tuščias grįžęs į Lietuvą – tai būtų neekonomiškas ir nelogiškas sprendimas. Išnuomojome lėktuvą Briuselyje ir sutaupėme prezidentūros pinigų. Tai atsako į lietuviams būdingą pomėgį skaičiuoti svetimus pinigus ir klausimą, „už ką tiems tarpininkams mokama?“, – aiškino B.Laurinaitis.
Ar pavyks apriboti delegacijų dydį?
Skirtingų lėktuvų prireikia ir dėl to, kad prezidentą kaskart lydi skirtingas skaičius žmonių. Mažiausias lėktuvas, kuriuo 2007-2008 metais skrido V. Adamkus, buvo devynių vietų. „Ne man auklėti, bet galima kai kuriuos įpročius pakeisti nepakenkiant skrydžio patogumui. Prezidentą visada lydėdavo ne tik apsaugos darbuotojai, patarėjai, bet ir gydytojas, vertėjai, metraštininkai, nemažai žurnalistų – vidutiniškai apie 20 keleivių. O juk dalis šios delegacijos į reikiamą vietą galėtų nukakti reisiniais lėktuvais“, - sakė B. Laurinaitis.
Pasak jo, 20 vietų yra labai komplikuotas skaičius organizuojant skrydžius – verslo klasės lėktuvai yra daugiausiai iki 16 vietų. Kita lėktuvų kategorija jau talpina 50 arba virš šimto vietų. „Manau, kad išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė – racionaliai mąstantis žmogus, ir, ypač sunkmečio sąlygomis, apsiribos mažesnėmis delegacijomis. Jeigu prezidentė pamėgs mūsų siūlomą Hawker'į, sutaupys nemažai biudžeto lėšų, bet skris tikrai patogiai“, – sakė B. Laurinaitis.
Balansuojama ant racionalumo ribos
B. Laurinaitis įsitikinęs, kad 2007m. sudarytos darbo grupės dėl prezidentinio lėktuvo įsigijimo sprendimą jo nepirkti padiktavo ne profesionalus vertinimas, o politinės valios trūkumas. Jo skaičiavimais, Vyriausybės, Prezidentūros ir Seimo skrydžių poreikis yra apie 250 valandų per metus. „Šis skaičius yra ribinis, kol dar pakankamai racionalu naudotis užsakomaisiais skrydžiais. Viršijant šią ribą praktiškiau yra lėktuvą pirkti. Teiginys, esą savam lėktuvui nėra pinigų, ne visai pagrįstas – juk nereikėtų mokėti visos sumos iš karto. Žinoma, politikai, kurie nuspręs, kad šaliai reikia turėti prezidentinį lėktuvą, kuriam laikui praras dalį populiarumo, bet vėliau toks sprendimas būtų įvertintas“, – mano B. Laurinaitis.
TIK FAKTAI
Dviejuose Hawker 850/900XP yra po 8 darbo vietas. Esant reikalui, jie bus pakelti į orą per tris valandas po užsakymo pateikimo.
Didesnių delegacijų kelionėms bus užsakomi Fokker 50 ir Boeing 737 tipo lėktuvai. Esant būtinybei, bus naudojami ir kitų oro transporto bendrovių resursai.
Pagal sutartį su Prezidentūra 2007-2008 metais buvo atlikta 14 skrydžių su šešiais skirtingais lėktuvų tipais. Nuskrista 77 valandų arba apytikriai 43665 km. Vidutinė skrydžio trukmė sudarė penkias su puse valandos pirmyn ir atgal.
