Gynybos ekspertas, dr. Egidijus Papečkys sako, kad priešui užimti miestą ar kitą urbanizuotą vietovę yra pakankamai sunku, nes besiginančios pajėgos geriau pažįsta vietovę, gali efektyviai maskuotis ir dengtis, rengti diversijas iš užnugario. Tačiau pesimistiniu scenarijumi rusai galėtų apsupti Kijevą ir tiesiog sekinti miestą, o frontas nueitų tolyn. Tokiu atveju sostinė ilgai neišlaikytų, nors tai nereikštų Ukrainos, kaip valstybės, kapituliacijos.
Pradžioje pranašumą mieste turi gynėjai
„Miesto gynėjai visada turi pranašumą. Jie turi galimybę užsiimti gynybai patogias pozicijas, jie žino, kuriomis kryptimis priešas juda, nes puolančios pajėgos turi judėti gatvėmis. Taigi pas juos yra toks pranašumas ir jie turi priedangą, o priešui tai nuo namo prie namo judėti sunkiau, kai gynėjai įsitvirtinę pastatuose: gali pastatais prisidengti, rūsiais, užsimaskuoti“, – pasakoja E. Papečkys.
Pasak pašnekovo, mieste gynėjai gali apsunkinti puolančiųjų judėjimą statydami barikadas ir kitas kliūtis bei jas pridengdami ugnimi: arba šaunamųjų ginklų, arba sunkiųjų paramos priemonių, arba įrengdami savadarbius sprogstamuosius užtaisus. „Tada tas kliūtis įveikti dar sunkiau. Ne tik kad reikia išardyti barikadą, bet kaip tu ją išardysi, jeigu ji iš visų pusių apšaudoma arba ten padėtas koks sprogmuo“, – sako E. Papečkys.
Tiesa, pašnekovas priduria, kad rusai turi barikadoms ardyti pritaikomų šarvuotų inžinerinių transporto priemonių. „Jos skirtos įveikti inžinerines kliūtis, bet lygiai taip pat tinka, jei reikia, nutiesti kelią. Tai inžinerinė mašina, kurią galima panaudoti miestuose barikadoms ardyti“, – teigia jis.
Geros savo miesto žinios gynėjams padeda laisvai judėti po urbanizuotą vietovėse, ypač jeigu spėja prieš artėjant priešininkui pasidaryti slaptus praėjimus, išsikasa tranšėjas tarp namų. Tai leidžia įsiskverbti į priešo užnugarį ir pulti tiek iš priekio, tiek iš užnugario.
„Puolantysis atsiduria labai nepalankioje padėtyje, kai išvalo vieną kvartalą, juda pirmyn, o priešininkas mažomis grupelėmis vėl prasiskverbia į užnugarį, į ką tik išvalytą miesto kvartalą, ir iš visų pusių puola – iš nugaros irgi, neleidžia pristatyti šaudmenų, išvežti sužeistųjų, apsunkina bet kokią į priekį nuėjusių dalinių logistiką. Vadinasi, į priekį einantys priešo dalinai turi palikti postus, saugoti, kad neleistų gynėjams laisvai judėti už nugaros. Taigi taip puolantieji netenka dalies savo pajėgų, kurie turi saugoti mieste užnugarį“, – sako E. Papečkys.
Vis tik kai panašūs antpuoliai prieš miestus vykdavo Vidurio Rytų šalių miestuose, tai iš ten civiliai žmonės dažniausiai jau būdavo pasitraukę. Tuo metu Kijeve ir Charkove daugybė žmonių, kurie nepaliko savo namų. Tai reiškia, kad miesto gynėjai nebūtinai spėjo įsirengti savo pozicijas mieste, be to, jiems aktualu išvengti civilių žmonių aukų. Ir jeigu Vakarų valstybių ginkluotosios pajėgos Vidurio Rytų šalių miestuose stengdavosi išvengti civilių aukų ir negriauti visko aplink tai Rusijos ginkluotosios pajėgos gali elgtis įvairiai.
„Rusijos kariuomenė jau pradeda naudoti artileriją prieš miestus. Tai pabūklai, kurie šaudo nuo žemės, salvinės raketų sistemos, liepsnosvaidžiai, sprogmenys... Ir tankai praverčia, jeigu panaudojami taktiškai teisingai, tai yra pėstininkai veikia kartu su tankais vieni kitus dengdami. Ir taip po truputį stumiamasi“, – pasakoja pašnekovas.
Kijevą gali apsupti ir spausti
Bet situacija gali pakrypti ir ne taip palankiai miesto gynėjams, jeigu priešas nuspręstų ir pajėgtų apsupti miestą, nieko neįleistų ir neišleistų, o visas frontas nueitų tolyn. Anksčiau ar vėliau miestas kapituliuotų. Taip gali nutikti ir Kijevui, bet tai nereikštų Ukrainos kapituliacijos.
„Pavyzdžiui, Ukrainos atveju, jeigu apsuptų, atkirstų Kijevą arba Charkovą, po truputėlį spaustų tą žiedą, tai tiesiog būtų laiko klausimas, kada tie gynėjai nusileistų. Iš pradžių gynėjai turi persvarą. Bet jeigu pavyksta tokį miestą apsupti, o frontas nueina toliau, tai gynėjai tampa miesto įkaitais. Jie iš jo išeiti negali, prasiveržti labai sunku, pagalbos sulaukti nėra kur, ir gaunasi taip kaip Donecko oro uoste – iki tam tikro momento. Tas laikas ateina, kai gausesnis priešas įveikia“, – teigia E. Papečkys.
„Apsuptas miestas, jeigu nuo jo frontas toliau nueina, tik laiko klausimas, kada kris, kada bus užimtas. Tai nėra viduramžių tvirtovė, apie kurią bėgiodavo barbarai su ietimi ir neužlipdavo siena. Netgi gali būti, kad gynėjai, pamatę, jog civiliams gresia labai dideli nuostoliai, pasitrauks. Nes ukrainiečiai savo gynybą koncentruos ne ten, kur gali būti civilių aukos“, – pastebėjo pašnekovas.
Paklaustas, ar miestą ginti padės tai, kad Kijevo gyventojams buvo išdalinta dešimtys tūkstančių šaunamųjų ginklų, pašnekovas pabrėžė, kad paprastai visi piliečiai turi pareigą ginti savo šalį, o Ukrainoje situaciją palengvina tai, jog šioje šalyje iki šiol galiojo privaloma pradinė karo tarnyba. Tai lemia, kad didžiumą vyrų yra paruošti karybai. Kas mokymus praėjo anksčiau, kas seniau, bet dauguma ginklą rankose yra laikę. Tik tiek, kad pavieniai žmonės ir lengvieji ginklai karyboje neturi didelės reikšmės.
„Tam ir yra kariniai padaliniai, kad jie galėtų vienas kitą dengti ugnimi, kad galėtų judėti, panaudoti taktiką, kuri leidžia padaryti nuostolių priešui ir išvengti nuostolių patiems arba bent juos sumažinti“, – teigia E. Papečkys.
Gynybos ekspertas taip pat pažymi, kad ne visi ginklą į rankas paėmę gyventojai aktyviai kausis, kai kurie galbūt tiesiog siekia apsisaugoti patys, kiti galbūt trauksis, kur saugiau, kai kuriais atvejais jungsis prie karinių dalinių arba į gynybos batalionus.
Tačiau, jo teigimu, lengvaisiais ginklais ginkluoti žmonės prieš sunkiąją ginkluotę nepasipriešins. Pavyzdžiui, prieš vikšrinį savaeigį salvinį reaktyvinį liepsnosvaidį (TOC), kuris naudojamas miestuose ir rusai jų turi.
„Jie šaudo 220 mm reaktyviniais sviediniais su termobariniais užtaisais. Tie užtaisai pavojingi mieste, patalpose, nes veikia aerozolio pagrindu, turi didelę padegamąją galią. Liepsnosvaidis šaudo nedideliu atstumu. Ir mieste tos paleistos raketos į kažkokį besipriešinantį kvartalą, daugiaaukštį namą jo gynėjams padarytų didelę žalą bei didelį psichologinį poveikį“, – teigia E. Papečkys.
„Šita mašina skirta tokioms fortifikacijoms, urbanizuotai įtvirtintai vietovei. Ji labai pritaikoma, kai tavo priešininkas ginkluotas tik lengvais ginklais ir nėra labai pavojingas pačiai mašinai. Jei jas apšaudytų bepiločiais arba artilerijos pabūklais, tai jos turėtų nuostolių, bet tokios mašinos yra pakankamai šarvuotos, kad atlaikytų šaudymą automatais, kulkosvaidžiais, net lengvais granatsvaidžiais“, – sako pašnekovas.
JAV atsargos majoras pateikė kovos patarimų kijeviečiams
West Pointo Modernaus karo instituto Karo mieste studijų vadovas, atsargos majoras Johnas Spenceris socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo įžvalgomis, kurios galėtų padėti kijeviečiams efektyviai gintis, o rusams sukurtų tikrą pragarą.
„Miesto gynyba yra pragaras kiekvienam puolančiajam. Paprastai reikia 5 puolančiųjų vienam gynėjui. Rusai tokių skaičių neturi. Paverskite Kijevą ir bet kurią kitą urbanizuotą vietovę tikra dygliakiaule“, – pataria atsargos majoras.
Pirmiausia, pasak jo, gatvėse būtinai reikia statyti barikadas ir kitas judėjimą ribojančias kliūtis. „Pradėkite nuo tiltų, nors jie turėjo jau būti sunaikinti. Užblokuokite pravažiavimą sunkvežimiais, automobiliais, betono gabalais, mediena, šiukšlėmis – bet kuo. Tuomet užblokuokite bet kurią vietą, kur iš abiejų pusių yra aukšti pastatai“, – socialiniame tinkle rašo J. Spenceris.
Jeigu gatvė reikalinga patiems miesto gynėjams, tuomet barikadas reikia sustatyti „S“ raidės forma. Tai sulėtina transporto priemonių judėjimą. Pravartu tokiose vietose įkurti patikrinimo punktus, kurie apieškos ir patikrins įtarimų keliančias transporto priemones bei asmenis. J. Spenceris siūlo niekada nesustoti statyti barikadų ir patikino, kad kalba apie tūkstančius barikadų. J. Spenceris taip pat pažymėjo, kad priešo transporto priemonių stabdymui labai gerai tinka koncertina, sustatyta trimis aukštais. Ją labai tinka tiesti tarp pastatų.
So I've been asked what my advice would be to civilian resistors in Ukriane, especially Kyiv. Someone with no military training but wanting to resist. Here are a few things #Kyiv #UkraineUnderAttack :
— John Spencer (@SpencerGuard) February 26, 2022
Po to, kai mieste jau pristatyta barikadų, derėtų apsispręsti, iš kur patogiausia būtų pasislėpus šaudyti į užsienio karius arba tempą sulėtinusius priešo automobilius.
„Nešaudykite ir nieko nemeskite (įskaitant Molotovo kokteilių) į Rusijos karius arba transporto priemones stovėdami atvirai. Šaudykite pro langus, pasislėpę už automobilių arba pastatų kampų. Susikurkite pozicijas, iš kurių patogiausia šaudyti“, – teigia atsargos majoras.
Pasak J. Spencerio, reikia ruoštis, kad rusai pradės naudoti artileriją siekdami padėti savo kariams. „Užsitikrinkite, kad vietos, iš kurių pasirenkate šaudyti, būtų įtvirtintos. Jeigu šaudote iš pastato, pasidarykite skylę sienoje, pro kurią galėtumėte atakuoti, ir pabėgimo kelius į kitus kambarius arba pastatus. Turite išlikti gyvi“, – rašo atsargos majoras.
Jis taip pat pataria naudoti Molotovo kokteilius, tačiau siūlo apgalvoti, į kurią transporto priemonės vietą bus taikomasi, o po to bėgti. Tačiau šarvuotos transporto priemonės yra gana gerai apsaugotos, tad liepsnos gali ir neįsisiautėti. Atsargos majoras sako, kad kovotojams reikia susiburti į nedideles 3-5 žmonių grupeles, bet veikti koordinuotai su kitomis.
Anot J. Spencerio, vienas didžiausių bet kurio kario košmarų yra snaiperiai. „Jūs nesate snaiperiai, bet vis tiek galite sukelti baimės jausmą, kad aplink visur snaiperiai. Bet vėlgi. Rūpinkitės savimi, kad galėtumėt priešintis. Gerkite vandens. Trys dienos be vandens ir nebegalėsite kovoti“, – teigia buvęs karininkas.
Jis priduria, kad geriausia apšaudyti priešą iš aukštesnių pozicijų, patariama apšaudyti ir pabėgti, taikytis iš pasalų.
