Vienam kanadiečiui pavyko sąvaržėlę iškeisti į namą, tačiau Ukrainos gyventojui panašus fokusas neišdegė.
Kaip tapti namo savininku kišenėj teturint sąvaržėlę? Kanadiečiui Kailui McDonaldui tai pavyko: po ilgų mainų internete sąvaržėlė pavirto namu.
Sandoris „Mainau sąvaržėlę į namą“ internete gerai žinomas ir prasidėjo jau 2005 metais. Už savo namą kanadietis tikrai atidavė tik vieną sąvaržėlę. Tiesa, kai jam pavyko pirmieji mainai - sąvaržėlę iškeitė į tušinuką - apie namą jis dar nemąstė.
Tačiau tušinuką pavyko išmainyti į durų rankeną, o šią - į metalinę kepsninę. Už ją kanadiečiui buvo pasiūlytas elektros generatorius, o šį pavyko iškeisti į statinę alaus. Už ją pasiūlytas sniego motociklas, o už jį Kailas gavo kelionę į vieną Kanados miestelį. Kelionė buvo išmainyta į sunkvežimiuką „Ford“, o tas - į 30 valandų darbo garso įrašų studijoje. Paslaugas garso įrašų kompanijai pavyko iškeisti į namo Kolorade metų nuomą. Ji buvo išmainyta į vakarą su žvaigžde Alice Cooperiu. Per tą vakarą Kailui buvo pasiūlytas stiklo rutulys su figūrėlėmis viduje, kurį jis išmainė į vaidmenį filme. Ir galiausiai, praėjus metams nuo mainų pradžios, vaikinui pavyko už vaidmenį filme gauti namą.
Kaip įprasta, tokia netikėto interneto projekto sėkmė sulaukė būrio sekėjų. Pakartoti kanadiečio žygį mėgina, pavyzdžiui, Kijevo baldų pardavėjas Ruslanas Bedenka. Tais pačiais metais, kai Kailas tapo namo savininku, ukrainietis pradėjo savo mainų virtinę.
Jis atskleidė, jog iš pradžių mėgino iškeisti garstyčių grūdelį į milijoną ko nors. Jam buvo pasiūlytas milijonas smėlio smiltelių arba milijonas litrų šviežio oro, tačiau tokie pasiūlymai neatrodė rimti, ir Ruslanas nusprendė pakeisti galutinį mainų tikslą. Naujas jo projekto pavadinimas - „Garstyčių grūdelis į butą pastogėje“.
Per dvejus metus garstyčių grūdelis virto iš pradžių Johanno Sebastiano Bacho kūrinių plokštele, ši - spausdintuvu, kuris pasirodė beviltiškai sugedęs, tačiau jį pavyko iškeisti į knygą, šią - į badmintono raketę, o ją - į paauksuotą rašiklį. Mainyti plunksną į paveikslą arba didžėjaus pultą Ruslanas nesutinka. Jis sako: „Šiuos mainus pradėjau, kad patikrinčiau, ar panaši avantiūra įmanoma tarp slavų mentaliteto žmonių.“ Eksperimentas įrodė, jog Ukraina - tai ne Kanada.
Kad taptų buto pastogėje savininku, R.Bedenkai galbūt verta dar sykį paskaityti knygą apie Tomą Sojerį, kuris galimybę nudažyti tvorą iškeitė į obuolio graužtuką ir dar daugybę naudingų daiktų. Taigi, tokio reikalo geriausia imtis iš azarto, o ne merkantiliškų sumetimų.
