„Jaunam žmogui būtina įgyti patirties, o savanoriška veikla suteikia galimybę ją gauti aplinkoje, kurioje jis gali daryti klaidas ir iš jų mokytis, kur jo iš karto neslegia didelė atsakomybė. Savanorystė išmoko dirbti komandoje, leidžia lavinti kalbėjimo įgūdžius, užmegzti naudingų kontaktų. Bet, žinoma, jauni asmenys neturi tikėtis, kad jiems viskas bus padėta ant lėkštutės. Savanoriaudami jie privalo stengtis ir tinkamai įvykdyti užduotis, kad įrodytų savo vertę. Tuomet savanoriška veikla atneš jiems daug naudos“, – sakė vienas iš renginio dalyvių, LiJOT prezidentas M. Zakarka.
Į renginį susirinkę nevyriausybinių organizacijų, ministerijų, Europos socialinio fondo agentūros, viešųjų įstaigų ir verslo įmonių atstovai skaitė pranešimus apie savanorystę, diskutavo, kaip pasiekti, kad ji teiktų kuo daugiau naudos. Savo patirtį pristatė muzikos grupės „Skamp“ narys Vilius Alesius, „Barclays“ technologijų centro Lietuvoje projektų vadovė Skaistė Staškutė, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovas Karolis Granickas, UAB „Advanced Advice“ projektų vadovė Aistė Kumponaitė.
Diskusijoje apie, tai, ar savanorystė Lietuvoje yra neįvertinta, ar pervertinta, mintimis dalinosi Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas M. Zakarka, knygos „Būk savanoris – keisk pasaulį“ autorė Neringa Kurapkaitienė, Darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Liubertė ir vadovų paieškos įmonės UAB „AIMS International Lietuva“ vadovaujantis partneris Šarūnas Dyburis.
Visi dalyviai sutarė – savanoriška veikla žmogui gali tapti sėkmingu pirmuoju karjeros žingsniu. Jauniems asmenims, dar nežinantiems, ką nori veikti gyvenime, tokia veikla gali padėti suprasti savo stipriąsias puses ir apsispręsti, kokiu keliu žengti. Tuo pačiu jie pažymėjo, kad išties prasmingai savanorystei būtinas atsakingas paties savanorio požiūris. Norint, kad tokios veiklos patirtis padėtų ir ateities karjeroje, reikia atsakingai rinktis sritį, organizaciją ir pareigas joje. Be to, atsakingai į savanorystę turi žiūrėti ir savanorį priimanti organizacija.
„Savanoriška veikla gali padėti integruotis į darbo rinką, suteikdama reikalingų kompetencijų. Bet svarbu, kad tai būtų ilgalaikė veikla, bent kelių mėnesių trukmės. Be to, organizacijoje, į kurią ateina savanoris, turi būti atsakingas asmuo, kuris suteikia žinių, parodo, kaip tinkamai atlikti užduotis, visą laiką esant reikalui padeda ir palaiko. Savanoris neturi būti paliktas likimo valiai“, – sako M. Zakarka. Projektą „Savanorystė – pirmas žingsnis sėkmingos karjeros link“ vykdė Lietuvos verslo darbdavių konfederacija. Projekto partneriai – LiJOT, VšĮ Socialinių mokslų kolegija ir Lietuvos darbo birža. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Parengta pagal organizatorių pateiktą informaciją
