Kai 1973-1976 metais dabar jau šviesaus atminimo žurnalisto Vytauto Bajoro, nušviesdavusio miesto statybas, klausdavome, kas vyksta Kopgalyje, jis tik paslaptingai šypsodavosi ir sakydavo: „Ne jūsų reikalas. Ir niekieno reikalas“.
Tuomet svarstydavome, kad gal kokį karinį objektą toje Smiltynėje renčia... Dabar iš metų aukštumėlės galvoju: kiek Klaipėdoje žmonių žinojo apie „legaliai nelegalią“ Jūrų muziejaus statybą, bet skundikų neatsirado nė vieno. O 1979 liepos 28 dieną įvyko didinga Jūrų muziejaus atidarymo ceremonija, į kurią tarsi į atlaidus plūdo ne tik klaipėdiečiai, bet šimtai žmonių iš visos Lietuvos.
Artėjant Jūrų muziejaus 30-mečiui, „Vakarų ekspresas“ pradeda rašinių ciklą apie klaipėdiečių, o ir visos Lietuvos pasididžiavimą - Jūrų muziejų, į kurį dabar telpa ir akvariumas, ir delfinariumas.
Pastatėlis Herkaus Manto g.
Šiandien praeidamas pro Herkaus Manto 14-ąjį namuką, kur dabar pardavinėjami dėvėti drabužiai, Aloyzas Každailis nesusituri jo nepastuksenęs. Jam šis pastatėlis - šventa vieta, nors ir labai sunkiai sekėsi jį remontuoti. „Remontininkai - girtuokliai, darbų vykdytojas - melagis“,- dabar su šypsenėle mena tuomet Kraštotyros muziejaus Jūrų skyriaus vedėjas.
Kol remontininkai leisdavo sau visai neateiti į darbą, o ir atėję dažniausiai stikliukus „į sveikatą“ kilnodavo, jau virė paruošiamieji muziejaus ekspozicijos darbai. Pirmajame aukšte - laivybos istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų, antrajame buvo planuojama įkurdinti locmano Felikso Rimkevičiaus surinktų kriauklių ekspoziciją. Buvo galvojama ir apie pirmųjų specialistų - biologo ir ichtiologo - viliones: iš Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto su paskyrimais pavyko prisikviesti Eugenijų Buivydą, Algirdą Stankevičių.
Bet tai jau buvo vėliau, kai Kraštotyros muziejaus Jūrų skyrius jau egzistavo. O jo atidarymui, galima sakyti, rengėsi vienas A. Každailis. Pats vadovas, pats ir darbininkas, ir krovikas. Tiesa, smulkiems techniniams darbams moksleivių buvo prisiviliojęs. Štai - ir visa Jūrų skyriaus kūrimo komanda.
Nenumaldomai artėjo skyriaus atvėrimo diena - 1971 liepos 11-oji, per Jūros šventę. „Viskas strigo, viskas vėlavo. Paskutinį vakarą prieš atidarymą darbuojuosi kabinete - karpau etiketes prie eksponatų - ir girdžiu baisiausią žvangesį, bildesį. Vitrinų projektuotojui netiksliai apskaičiavus konstrukcijų atsparumą, sugriuvo lentynos. Ir sudužo Felikso Rimkevičiaus kriauklių kolekcijos pasididžiavimas - Australietiškas trimitas, - pasakojo A. Každailis.
Kriauklių savininkas - pažaliavęs, Jūrų skyriaus vedėjas - perbalęs. Na, susipakuos atgal kriaukles į dėžes ir ką rytoj pamatys lankytojai? Bet F. Rimkevičius kriauklių nesusikrovė, o baigė dėlioti į vitrinas. Muziejukas duris lankytojams atvėrė, kaip ir buvo numatyta.
Kraštotyros muziejaus Jūrų skyrius lankytojų gausa pranoko visą muziejų. Atvykstantieji į Klaipėdą pirmiausiai ieškodavo Herkaus Manto g. 14-ojo namo. O ypač jaunieji klaipėdiečiai kasdien atbėgdavo pasižiūrėti, kas tame muziejuke naujo.
„Toks ir buvo tuometinio Klaipėdos vadovo Alfonso Žalio sumanymas - sudominti. O jau paskui imtis ir grandiozinio darbo Kopgalyje“, - šiandien tvirtina A. Každailis.
Gražina JUODYTĖ
