cia sita parase gal ir gerai

o man atrodo isdestyti pagrindines nuostatos tai va vaikai bukit geri ir klausykit savo teveliu

argi cia tevu jaukinimas? kai tevai klausia kur eini, kada grizi. argi cia kontrole? cia rupinimasis savo vaiku. kad 14metis prisigeres neatsidurtu renimacioj, o 14mete akuserijos skyriuj.

viskas imanoma.

Jų tikrai nereikia dresiruoti it gyvunėlių , tačiau ar visi supranta tai ką šiuo straipsniu norėjo pasakyti autorė?
Prisijaukinimas tai ir yra bendravimas pokalbiai , diskusijos. Juk kaip jie su mumis taip ir mes su jais , juk jie kartais privalo nusileisti mums , o mes tuo pačiu atsakyti jiems.

Tad pirmyn į derybas ir juos prisijaukinti nebus taip sunku kaip gali atrodyti :)

Tėvų neprisijaukinsi ir neišdresiruosi kaip naminių gyvūnėlių.
Vienintelis patikimas būdas su jais sutarti - suprasti, kad jie tėra paprasti žmonės. Kad ir jie jaučiasi nesuprasti, turi problemų, ir taip pat nemoka gyventi (deja, joks universitetas to neišmoko nė vieno žmogaus). Tik tas supratimas ateina su amžiumi, kai pats pradedi gyventi savarankiškai ir remtis tuo, ką moki ir ko neišmokai, gyvendamas su jais. Tik tada pradedi geriau juos suprasti. Tačiau nė vienas tėvas ar mama nenori, kad tą jų vaikas suprastų tai per anksti, nes tai jau sunkus suaugusio kelias.
O dabar, kol esi, kol gyveni nuo jų priklausomas, visada reikia prisiminti, kad mes neturime teisės pasirinkti tėvų, giminės, šalies, kurioje gimėme, ir niekada žmogus nevertina to, ką turi dabar ir čia. Vėliau būna per vėlu ir belieka tik gailėtis, kad kažkada nepadarei to, ką galėjai. Tėvai yra paprasti žmonės, su savo patirtimi, praeitimi, nuo kurios bando apsaugoti jus, kad nebūtumėte tokie, kokie buvo jie. Bet yra kaip yra. Nuo klaidų niekas neapsaugotas...

Niekaip. Jie jums ne žaislai.

Taikos ir laimės!

nesamonė , nereikia tėvų prisijaukinti, juk reikia su jais kalbėtis, dirbti kartu ir viskas bus gerai. Reikia turėti tėvus vietoj draugų ir viską sutarsite

o kam reikia juos prisijaukinti? reikia buti atviru ir nuosirdziu tevams - tada nereikes nei prisijaukinti, nei pataikauti, nei vaidinti.
nusileisi karta, kita - daugiau nebereikes.
tevai yra tevai, mes kada nors busime tevais ir mus vaikai nores prisijaukinti - ar mums tai patiks? atsakykime sau i si klausima ir spreskime, ar mums reikia dabar daryti tai su tevais, ko mes kada nors nenoresime, kad darytu musu vaikai.

as nezinau kodel, bet negaliu sutarti su tevais, ypac mama, ji mane nevina, jai tereikia pasakyt sakini ir mane tai siutina, pernai kreipiausi i gydytoja del skaudancios sirdies(tai tesesi metus, kol skausmai tapoo kasdieniai) pasirodo tai nuo streso, dabar prasidejo ir galvos skausmai, bijau isproteti, juolab, kad mamos brolis serga sizofrenija, bijau, ka dman taip pat gali taip nutikti,jei dar gyvensiu su tevais, aciu dievui esu 12 oke, bet dabar man reikia mokytis, o ji sedi mano kambary ir ziuri paiesku tarnuyba, mane tai nervina, bet mes gyvenama 2 kambariu bendrabuty, kitame kambary patevis, nezinau kur man detis!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!