Naujasis Smurto artimoje aplinkoje įstatymas jau panaudotas ne apginti skriaudžiamai žmonai, o sužlugdyti vadovams neįtikusiam, niekam nesilanksčiusiam pareigūnui.
Praėjusį kartą papasakojome, kaip kriminalistai, kad turėtų gražesnes sunkių nusikaltimų atskleidimo ataskaitas, nugirdė suimtą niekuo dėtą įtariamąjį. Šis apdujęs prisipažino tai, ko nepadaręs, ir buvo nuteistas kalėti už žmogžudystę 11 metų.
Tęsiame pasakojimus apie nematomą ir ne visada švarią pareigūnų darbo virtuvę – šįkart skaitykite, kaip teisėsaugos institucijų vadovai manipuliuoja įstatymais tam, kad susidorotų su jiems neįtinkančiu jų pačių pavaldiniu. Tik iš šalies atrodo, jog policijos darbas – aiškus ir paprastas.
Dar prieš mėnesį kitą Dainius Pažarauskas buvo laikomas geru Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroru, perspektyviu, galinčiu daug pasiekti pareigūnu. Tai toli gražu ne vien subjektyvi šios publikacijos autoriaus nuomonė – D. Pažarauskui buvo patikima tirti ir rezonansinius nusikaltimus, kurių paskutinysis – surasti „juodąsias žudikes“, praėjusią vasarą įviliojusias į pasalą bute ir gabalais supjausčiusias bendramokslę gimnazistę.
Maždaug prieš 5 metus D. Pažarauskas į apygardos prokuratūrą atėjo ne pagal pažintis, kaip Lietuvoje dažnai nutinka, o laimėjęs konkursą. Beje, tai jaučiama. Teismuose ne vieną prokurorą išgirsi kažką po nosim nerišliai stenant – lyg pagiringas kunigėlis skaitytų rytinį pamokslą. D. Pažarauskas visada kalba argumentuotai, dalykiškai, nebijodamas net teisėjui išrėžti tiesą į akis.
Kartą prokuroras D. Pažarauskas pamatė į teisėjo kabinetą įsmunkantį rimtai prisidirbusio teisiamo verslininko advokatą ir iškart pareikalavo tokį teismą nusišalinti. Ir už principingumą gavo... pirmąją nuobaudą – mat nuspręsta, jog pernelyg šiurkščiai apkaltinęs korupcija, taigi pažeidęs etiką.
Vadovavo profsąjungai
Tiesą į akis D. Pažarauskas yra pasakęs ir savo tiesioginiams viršininkams, už tai irgi vargu ar susilaukė simpatijos. Vis dėlto, ko gero, didžiausia D. Pažarausko „yda“ – kad jis kelerius metus nebijojo būti Lietuvos prokuratūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku. Tiesa, pastaruoju metu D. Pažarauskas – jau tik profsąjungos valdybos narys, bet Generalinėje prokuratūroje neužmiršta, kad jis ne kartą padėjo prokuratūrų darbuotojams kovojant teismuose už savo teises.
Liaudies išmintis byloja, kad už teisybę – nėra nakvynės. Įtakingiems prokuroro nedraugams tereikėjo sulaukti savo dienos, ir tokia išaušo pernai gruodžio 16-ąją.
Žinia, gruodžio 15-ąją įsigaliojo Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, o gruodžio 16-ąją D. Pažarauskas su savo žmona Aiste grįžo iš vakarėlio, kuriame, ne paslaptis, buvo linksminamasi užstalėje.
Įskundė su malonumu
Vėlai vakare Dainiaus ir Aistės Pažarauskų nuomojamame bute Šiauliuose, V. Grinkevičiaus gatvėje, pasigirdo triukšmas. Nors tai nebuvo pagalbos šauksmai ar mušamos moters klyksmas, o tik garsus barnis, bet kaimynas nedelsdamas čiupo telefoną ir surinko policijos numerį. Vėliau jis kaimynams prasitarė norėjęs ramybės, bet net nebandė skambinti triukšmadariams į duris ir paprašyti liautis.
„Akistata“ vietoje išsiaiškino, kad skambintojas puikiai žinojo, kad už sienos triukšmauja prokuroras ir kuo jam gali baigtis policijos iškvietimas. Tačiau tam tikro sluoksnio žmonėms, nemėgstantiems pareigūnų, nėra nieko smagiau, kaip pranešti apie patį pareigūną ir pažiūrėti, kuo jam tai baigsis. Pavyzdžiui, nusikaltėliai skundikų siaubingai nekenčia, bet pranešęs apie policininką, o ypač – prokurorą ar teisėją, jų akyse tampi tikru supermenu. Nežinia, kokie buvo kaimyno lūkesčiai, bet vos išgirdęs triukšmą jis puolė atlikti šiokią tokią pilietinę pareigą.
Policininkų dvejonės
Atvykę į nurodytą butą V. Grinkevičiaus gatvėje patruliai sutriko pamatę besipykstančius prokurorą su žmona. Viena vertus – triukšmauta, kita vertus – jokio pritaškyto kraujo, jokių kraujosruvų ar žaizdų ant susipykėlių veidų, nėra ir kitokių grumtynių pėdsakų, tik ašaromis apsipylusi išgėrusi moteris ir įraudęs jos vyras.
Kaip patruliams pasielgti? Paliepti triukšmadariams nedelsiant nutilti ar pagal naująjį, prieš parą įsigaliojusį Smurto artimoje aplinkoje įstatymą, agresyvesnį iš jųdviejų (žinoma, vyriškį) išvežti?
Manote, kad Lietuvos policijos patruliai – žemiausios grandies policininkai – tokioje situacijoje drįstų savarankiškai priimti sprendimą? Kad paskui liktum kaltas ir griežtai nubaustas, jei rytą komisarams tavo veiksmai pasirodys netinkami?
Sprendimas „iš aukštai“
Vienas to namo gyventojas „Akistatai“ pasakojo, kad patruliai per raciją apie situaciją pranešė komisariato budėtojui, bet nurodymo teko laukti labai ilgai. Kodėl? Ogi ir budėtojas nenori likti kalčiausias, kraštinis. Tad budėtojas, žinoma, turėjo susisiekti kuriuo nors iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovų. Bet žinantieji policijos virtuvę nė sekundę neabejos, kad ir pastarasis nespręs nederinęs – komisaras turėjo skambinti D. Pažarausko viršininkui, apygardos prokuratūros vadovui Aivarui Povilaičiui. Tik nežinia, ar sprendimą priėmė pastarasis, ar net kas nors Generalinėje prokuratūroje. Šiaip ar taip, galiausiai patruliams buvo įsakyta „prokurorą forminti visu griežtumu“.
Patruliai D. Pažarauską išvežė į komisariatą, o neblaivi žmona buvo nedelsiant apklausta. Tai stebina, nes policininkai laikosi nuostatos neapklausti girtų žmonių – visada apklausas atideda bent iki ryto, kol pašnekovas išsiblaivys. Tad dar viena paslaptis – kodėl buvo skubama nedelsiant kalbinti girtą moterį? Ar tik ne dėl to, kad jai išsiblaivius gali nelikti vienintelio įrodymo – nukentėjusiosios pareiškimo? Beje, taip ir įvyko.
Banditų džiaugsmas
„Akistatos“ žiniomis, išsimiegojusi prokuroro žmona jau kitą dieną pareiškė, kad D. Pažarauskas jos nemušęs, todėl paprašė bylą nutraukti ir sutuoktinį paleisti. Bet vietoj to moteriai buvo paaiškinta, kad ji nesuprantanti, jog būsiančios... apgintos jos teisės.
Ginant moters teises D. Pažarauskas buvo nuvežtas į Panevėžio miesto teismą, kur jį paprašyta leisti suimti... mėnesiui! „Akistata“ pasidomėjo – suimti tokiam ilgam laikui neprašyta net užkietėjusių žmonų daužytojų, net grįžusių iš kalėjimų sadistų ir prasigėrusių agresyvių mušeikų.
Tiesa, teismas suimti prokurorą nutarė tik 7 paroms. Tačiau žinia apie uždarytą prokurorą žaibu apskriejo areštinėje tūnančius Panevėžio banditus. Vagys ir plėšikai D. Pažarauskui per sienas rėkė jį užmušią, žmoną išprievartausią, o vaiką – parduosią į užsienio viešnamius. Nes nusikaltėlių sieloms nėra geresnio eliksyro, kaip prokuroras už grotų.
Pravirkdė apsileidėlę
Nors žinia apie įkalintą prokurorą – dėmė visai teisėsaugos sistemai, D. Pažarausko vadovai toliau žlugdė saviškį. Buvo paviešinta, kad D. Pažarauskas, girdi, turi dvi nuobaudas – tik „kukliai“ nutylėta, kad iš tikro abi nuobaudos vertos pagyrimų. Jau žinome, kad kartą D. Pažarauskas pripažintas neetišku už tai, kad nenutylėjo, jog nedorėlio savo įmonėje siautėjusio verslininko advokatas teismo metu kažko landžioja pas teisėją.
Antrąją pastabą D. Pažarauskas gavo už tai, kad nenuslėpė pareigybinio nusikaltimo policijoje. D. Pažarauskas telefonu griežtai pasikalbėjo su apsileidusia policijos tyrėja, kuri vieną kontrabandos bylą per savo tingumą buvo sužlugiusi ir taip pat aplaidžiai elgėsi narpliodama (tiksliau, žlugdydama) antrąją. Tyrėja etikos komisijai pasiskundė, kad po pokalbio su prokuroru ji verkusi. Taigi D. Pažarauskui teko Prokurorų etikos komisijoje aiškintis, kodėl pareigūnę privertęs... ašaroti. Tiesa, kodėl tyrėja neatlieka savo darbo, niekam komisijoje nebuvo įdomu, užtai D. Pažarausko poelgis vėl pripažintas nediskretišku.
Informacija įslaptinta
D. Pažarausko byloje tikrai kažkas negerai – neseniai Panevėžio apygardos teismas pripažino, kad po barnio namie šis prokuroras buvo suimtas nepagrįstai ir neteisėtai. „Akistatai“ pradėjus domėtis detalėmis, D. Pažarausko „skandintojai“ ne tik nieko nekomentuoja, bet ir suskubo atskira nutartimi D. Pažarauskui uždrausti skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis. Žodžiu, barnio su žmona detalės paverstos valstybės paslaptimi.
Keistoji prokuroro byla šiuo metu jau finišo tiesėje – ji perduota Šiaulių apygardos teismui. Kad ir kaip pasibaigtų teismo procesas, bus problemų. Jei D. Pažarauskas bus išteisintas, vargu ar šią ne itin švarią bylą inicijavę užkulisių kardinolai su tuo susitaikys – tikėtina, ieškos naujų kabliukų dėl etikos ar tirtose bylose.
Kita vertus, jei prokuroras bus nuteistas, beveik neabejotina, kad Strasbūro teismą pasieks dar viena byla prieš Lietuvos teisėsaugą, „ginančią“ savo piliečius prieš jų valią, tendencingai tiriančią jai pačiai „reikalingas“ bylas.
Sigitas STASAITIS
