Atsako Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Černiauskaitė: „Pagal Civilinio kodekso (CK) 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal teisės normas, reguliuojančias paveldėjimo teisinius santykius, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus.
Jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, yra sudaromas turto apyrašas. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (pavyzdžiui, galimi atvejai, kai įpėdiniai gali nežinoti, ar mirusysis turėjo skolų ar kitų turtinių prievolių; įpėdiniai, priėmę palikimą pagal turto apyrašą už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu).
Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per 2 savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Norėtume pastebėti, kad turto apyraše, be kita ko, įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus.“
Pagal Teisingumo ministerijos informaciją parengė Laima Trumpytė
