Ir iš kur pas moteris tas keistas noras tapti visiškai vienodomis su kitomis "Barbėmis".
Mat grožio "idealo" standartai labai jau šabloniški - nedidelė riesta nosytė, duobutės skruostuose, nedidelis smakras, mažos prigludusios ausys, išraiškingos akys, putlios lūpos.

Va - po to, kai atliekama eilė operacijų, tos visos moterys tampa kaip iš po konvejerio išvažiavusios, - nelieka jokio tapatybės identiteto, jokios asmenybės apraiškų. Suprantu pvz. pasikoreguoti kokį nors vieną itin ryškų bei patį žmogų erzinantį defektą - didelę kuprotą nosį, ar po patirtos avarijoje traumos - pašalinti ant moters veido likusį ryškų randą.

Kitais gi atvejais - tėra laiko ir pinigų švaistymas rizikuojant be kita ko, įvairiomis galimokis sveikatos komplikacijomis.