Gydytojas psichiatras bei filosofas Hasajas Alijevas psichologiškai ruošė karinį personalą prieš iškeliant povandeninį laivą „Kurskas“. Taip pat prisidėjo prie nukentėjusiųjų Beslane reabilitacijos. Jo klientai - į karštuosius taškus vykstantys gelbėtojai, specialiųjų tarnybų kariai. Šio psichiatro metodiką rašytoja Aleksandra Marinina aprašė savo romane „Muzikos vaiduoklis“.
1981 metais Žvaigždžių miestelyje grupei psichiatrų buvo iškeltas uždavinys rasti būdą padėti kosmonautams įveikti stresą, adaptuotis prie nesvarumo būklės, kad būtų lengviau ją pakelti.
Iš pradžių dr. H. Alijevas savo mokiniams sukeldavo hipnotinę būseną ir įteigdavo, jog, suskaičiavę iki penkių, žiūrėdami į vieną tašką, jie galės tai padaryti savarankiškai.
Skaičiavimas ir buvo „raktas“, kuris palydėdavo į hipnotinę būseną.
Užhipnotizuotiems žmonėms buvo įteigiama ir tokia idėja: „Iki tol, kol pasinaudosite „raktu“, tiksliai suformuluokite savo užduotį - tuos pokyčius, kurių siekiate su savireguliacijos pagalba.“
Bandytojai, kurie skraidė nesvarumo būklės, specialistų prašymu modeliavo įvairias organizmo reakcijas bei būsenas.Palaipsniui metodas buvo vis tobulinamas.
Dirbant su pasieniečiais, savireguliacijos režimui sustiprinti užhipnotizavus buvo įteigta, kad ištiestos į priekį rankos išsiskečia į skirtingas puses automatiškai.
„Tuo metu kambaryje netikėtai trinktelėjo durys, ir apmokomas kapitonas išėjo iš hipnotinės būsenos, - pasakoja psichiatras H. Alijevas. - Jam buvo pasakyta nekreipti dėmesio į triukšmą, o susikaupti ir tęsti pradėtą rankų judesį. Jis nukreipė akis į pirštų galiukus, žvilgsnis tapo nepaslankus, akys užsimerkė, o rankų judesiai pagreitėjo.
Tada ir kilo idėja pasiūlyti atlikti tokį ypatingą judesį kitam žmogui be hipnozės.“
Pratimas nugramzdino į atsipalaidavimą. Šis pusiau automatiškas judesys tapo naujuoju „raktu“. Hipnozės būtinybės neliko.
Ar norite pasakyti, kad savireguliacijos mechanizmas žmogui įgimtas?
Taip. Pavyzdžiui, pakyla vėjas, - ir mūsų kraujagyslių tonusas keičiasi, reguliuojasi spaudimas.
Jausdami nervinę įtampą mes darome veiksmus, atitinkančius mūsų būseną: vaikštome po kambarį iš kampo į kampą, supamės kėdėje, barbename pirštais į stalą.
Pasikartojantys ritmiški judesiai įveda mus į savotišką transą. Taip numaldome stresą.
Taigi nederėtų sakyti pastabos vaikui, kuris sėdėdamas prie stalo supa koją?
Atkreipkite į tai dėmesį: vaiko organizmas bando nusikratyti įtampos.Žinote, kodėl pagiringam žmogui dreba rankos? Įsijungia vidinė apsauga: šitaip jis raminasi.
Ir boksininkai ringe šokinėja, kad nusikratytų įtampos?
Nerimą prieš startą, drebulį prieš egzaminą mes įveikiame valios pastangomis. Kur kas lengviau būtų „pasikratyti“, kaip tai vaikai daro diskotekose, ir įtampa nusloptų.
Jeigu žmogaus smegenys - tobuliausia gamtoje, universali, greitai veikianti mašina, kodėl kyla stresai?
Dalis smegenų galimybių blokuojamos. Šį procesą galima palyginti su kompiuterio „pakibimu“, kai jūs spaudinėjate mygtukus, o kompiuteris nereaguoja.
Štai ir žmogaus galvoje, kai kyla stresas, vyksta toks pat „pakibimas“: signalai ateina, o smegenys nereaguoja.
Pavyzdžiui, eina žmogus gatve, staiga pajaučia skausmą kairiajame šone, mąsto: gal tai apendicitas? Vaizduotė įsibėgėja, ir žmogus jau įsivaizduoja siaubingus dalykus. Draugas, einantis šalia, tapšnoja jam per petį: „Atrodai kaip ištiktas transo - nematai šviesoforo?“
Stresas yra nevaldomas transas. Įsijauti į problemą - ir „pakimbi“.
Pagalvokite: kas jums trukdo peršokti dviejų metrų tvorą? Arba atrasti savyje menininką, kai piešimo pamokoje jums nuolat rašydavo trejetus? Baimė, kompleksai, mąstymo stereotipai. Šoks ant jūsų piktas šuo, - ir jūs peršoksite tą dviejų metrų tvorą kaip bitutė. Todėl, kad šuo išstūmė visas abejones. Vadinasi, galite.
Žinomas realus atvejis, kai motina, gelbėdama vaiką, pakėlė sunkią vagonetę, kurios paskui negalėjo į vietą pastatyti keletas suaugusių vyrų. Moteris ir pati nesuprato, kaip jai pavyko tai padaryti: ji veikė būdama pakitusios sąmonės būklės, kai tikslas išstumia visas mintis, išskyrus vieną: išgelbėti vaiką.
Tokią būklę, kai smegenys užsiėmusios tik viena užduotimi, mes įvardijame kaip transą.
Mano metodai, vaizdžiai tariant, pakeičia piktą šunį. Metodas „Raktas“ - savotiškas būdas „iškrauti“ ir „perkrauti“ smegenis. Todėl, kad stresas - tai „pakibimas“.
Ar galima išmokti „įsikrauti“ to, ko nori?
Žinoma. „Rakto“ pratimais galite svajoti apie norimą būseną, o paskui ją sukelti ir be pratimų.
Jeigu sapne skraidei, bėgant įsijungė antrasis kvėpavimas, gali pabusti reikiamą valandą be žadintuvo, vadinasi, greitai išmoksi valdyti įgimtus savireguliacijos mechanizmus.
Štai keletas pratimų, padedančių atsikratyti įtampos.
• Galite 5-8 minutes suptis. Įsivaizduokite, kad važiuojate traukiniu arba troleibusu.
• Sunerkite rankas ant krūtinės. Akys tegu bus atmerktos tol, kol norėsis jas užmerkti. Nesistenkite specialiai atsipalaiduoti, neskubinkite minčių. Tiesiog mechaniškai sūpuokitės. Judėkite minimaliomis pastangomis, lyg automatas. Supimasis yra monotoniškas judesys, neturintis nei pradžios, nei pabaigos. Jis įtraukia mus į senąjį gamtos ritmą - taip, pavyzdžiui, byra smėlis, pučiamas vėjo.
Kai buvome maži, mama imdavo ant rankų ir supdavo, kol nurimdavome. Dabar esame dideli ir galime daryti tai patys. Proto ir kūno, psichinių ir fizinių galimybių dermė kiekvienam žmogui yra įgimta.
O kaip prisitaikyti „raktą“ sau? Ar yra kokių nors pratimų?
Taip. Juos būtina daryti penkias dienas iš eilės. Iš pradžių kiekvienam iš pratimų reikia išeikvoti vieną - tris minutes. Vėliau - kaip norite.
Išskleiskite rankas į šalis įprastu mechanišku judesiu ir susikoncentruokite į jų atgalinį automatišką judėjimą vienos į kitą. Kartais atliekant šiuos pratimus kyla jausmas, kad rankas traukia kažkokia jėga.
„Rankų sklandymas“, levitacija. Rankos nuleistos. Įsivaizduokite, kad jos tapo lengvos lengvos ir ėmė kilti, „išnirti“. Tai labai malonus ir įdomus pratimas. Beje, kai rankos ima sklandyti, sugalvokite norą...
Reikia atsiminti šį vidinio ryšio siūlą, kuris atsiranda tarp valios ir rankos. Paskui, naudodamiesi šiuo vidiniu kontaktu, galėsite valdyti ne tik rankos judesiu, bet ir, pavyzdžiui, atsikratyti galvos skausmo, reguliuoti arterinį kraujo spaudimą, pagerinti savo nuotaiką, žodžiu, valdyti savo vidinį procesą.
Kitas pratimas vadinasi „Skrydis“. Kai rankos pradeda „plaukti“, įsivaizduokite, kad jos kyla vis aukščiau, kad jūs skrendate, jūsų rankos - sparnai. Nenustebkite, jeigu šis refleksinis judesys tam tikru metu bus blokuojamas: dėl to gali būti kalta sprando arba krūtinės srities osteochondrozė. Bandykite dar kartą. Leiskite sau pajausti skrydžio būseną, kurios mums taip trūksta žemėje. Prisiminkite, jei norite, šokį, dainą ar geriausią dieną savo gyvenime. Tai svarbiausias metodo „Raktas“ pratimas, lavinantis vidinės laisvės įgūdžius.
„Galvos judinimas.“ Sėdėdami arba stovėdami lėtai sukite galvą ieškodami malonaus ritmo ir malonaus posūkio kampo. Šis lėtas galvos judinimas neįprastas, reikalauja dėmesio ir greitai atitraukia nuo problemos bei padeda surasti norimą dvasinę pusiausvyrą.
Taigi vietoje varginančių treniruočių galima naudotis individualiu „raktu“, panaikinančiu stresą automatiškai, teigia H. Alijevas. Pasak jo, į realybę tuomet staiga pažvelgsite be įprasto susierzinimo ir nusivylimo.
Taigi ką nors įsiteigus galima atsikratyti diskomforto, baimės, nerimo?
Pakanka prisiminti vidinio lengvumo būklę, patirtą „Rakto“ treniruotės metu. Jūsų smegenys tuomet „atsiblokuoja“. Jas galima reguliuoti, „įkrauti“ pagal norimą užduotį. Pavyzdžiui, jums skauda galvą. Mintyse prisiminkite aiškumo ir gaivumo jausmą, įsivaizduokite, kad po dviejų trijų minučių ši būklė atsiras ir, žiūrėdami į vieną tašką, suskaičiuokite mintyse iki penkių. Ir galvos skausmas praeis.
Kaip atprasti nuo rūkymo ir saldainių valgymo?
Pabandykite per tris minutes, naudodami „Raktą“, prisiminti kuo daugiau nemalonesnių įvykių iš asmeninio gyvenimo, susijusių su rūkymu, ir pagalvokite dar kartą, iš kur atsirado sprendimas mesti rūkyti.
Susikoncentruokite į tai, kad vien cigarečių vaizdas, kvapas ar dūmai erzina, sukelia šleikštulį, pykina, jums sukasi galva, darosi silpna.
Analogiškai atpraskite nuo nenorimo maisto. Svajokite, kaip norėtumėte atrodyti. Po kurio laiko organizmas pats „staiga“ pasufleruos reikiamą maitinimosi režimą.
Girdėjau, kad jūsų paruošti kariai gali nepakenkdami savo sveikatai nemiegoti tris paras.
Kad atgautų jėgas, jiems, kaip Štirlicui, būtina pamiegoti 20-30 minučių. Metodas „Raktas“ leidžia tapti fenomenaliai ištvermingiems ir darbingiems.
Būdamas „neutralios“ būsenos žmogus yra laisvas nuo mąstymo stereotipų, jis neturi kompleksų ir psichologinių barjerų. Daugelis atrado savyje tokius talentus, apie kuriuos nė neįtarė: pradėjo muzikuoti, rašyti eiles, intensyviai mokytis kalbų... Jeigu naudosite „Raktą“ iki ir iškart po mokymosi, treniruočių, gydymo, - visi procesai eis kaip iš pypkės.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulį greitai apims Didžioji depresija: ši liga, pasirodo, yra trečioje vietoje po širdies ir kraujagyslių bei infekcinių ligų. PSO prognozuoja, kad 2020 metais ji išsiverš į 1-ąją vietą. Anksčiau žmonės nežinojo apie depresiją, ir nesirgo, o dabar... Panašu, jog tai tapo pasauline „mada“.
Dūmų be ugnies nebūna. Dėl ko kyla stresai? Dėl neapibrėžtumo, nepasitikėjimo arba perdėtos atsakomybės, kuri sukelia baimę suklysti. Tėvai šiandien jau nebežino, kaip jie turi auklėti vaikus: prieš „griežto verslininko“ auginimą protestuoja tėvų instinktai, o geram žmogui esamomis sąlygomis išgyventi sunku... Todėl daugelis žmonių užsiima ne sau skirta veikla. Turint galvoje, kad šiandien apskritai žmogui sunku išgyventi, jis liaujasi mąstęs plačiai, o stresas - tai būtent dėmesio susiaurėjimas, sąmonės užblokavimas. Reikia išmokti pašalinti šį spaudimą, išmokti būti laisvam, o kartais nebijoti ir padaryti klaidų.
