Jaunimo nedarbo problema Lietuvoje glumina ne tik pačius jaunuolius, kurie pavargę varstyti potencialių darbdavių duris ima krautis lagaminus kelionei į užsienį, – į šią problemą vis dažniau atkreipia dėmesį ir aukštosios mokyklos, valstybės institucijos bei įvairios visuomeninės organizacijos. Tai, kad jauni žmonės su diplomais rankose rikiuojasi eilėje prie darbo biržos, turi labai neigiamą poveikį ne tik šalies ekonomikai, bet ir socialiniam mikroklimatui, mat auganti jaunų bedarbių armija dar labiau aštrina ir taip pesimistines visuomenės nuotaikas.
Kovo 28 d. naujienų agentūros BNS konferencijų salėje surengtoje konferencijoje apie jaunimo nedarbą LVDK jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Ilija Malkin kalbėjo: „Kodėl svarbu gerinti profesinės praktikos įgijimą? Būtina formuoti teigiamas nuostatas darbo atžvilgiu, jaunimas turi turėti kompetencijos ir profesinės patirties, taip pat labai svarbu gerinti darbo aplinką.“ Buvo užsiminta apie paties jaunimo požiūrį į darbą, kurį būtina keisti – jauni žmonės neturėtų galvoti, kad ėjimas į darbą yra kančia, o turėtų rasti tą nišą, kurioje nori save realizuoti.
Anot pašnekovo, profesinės praktikos turėjimas darbdaviams kartais svarbesnis už formalų diplomą.
Konferencijos metu buvo aptartos socialinės ir finansinės priemonės, kurios padeda jauniems žmonėms dar studijų laikais gali įgyti profesinės patirties.
„Profesinė praktika pagal trišalę sutartį, pameistrystė ir stažuotės – tai trys priemonės, kurios leidžia įgyti praktikos jaunam, dar studijuojančiam žmogui“, – kalbėjo pašnekovas.
Kuriant profesinės praktikos organizavimo sistemą, buvo atlikta nemažai tyrimų, kurie parodė, kad patys darbdaviai nesureikšmina praktikos, įmonėse trūksta kvalifikuotų vadovų, kurie gebėtų tinkamai organizuoti praktiką. Pastebėta, kad praktinės užduotys nėra adekvačios studento kvalifikacijai. „Studentai dažnai tik kopijuoja bylas, laksto į paštą ar nešioja kavą, to neturėtų būti, mūsų sukurta sistema leis įmonei naudojantis parengta metodika geriau išnaudoti praktikos laikotarpį ir padaryti jį abiems pusėms naudingą“, – kalbėjo I. Malkin.
Pašnekovas užsiminė apie tai, kad dažnai ir patys studentai nežino, ką turėtų veikti per praktiką, – jie neįžvelgia naudos iš praktikos ir nevertina to kaip galimybės įsidarbinti.
Konferencijos metu buvo užsiminta ir apie aukštųjų mokyklų požiūrį į praktiką ir nenorą į keisti nusistovėjusios tvarkos.
VU SA prezidentas Arminas Varanauskas konferencijoje kalbėjo: „Darbdaviai, studentai ir aukštosios mokyklos nesistengia kurti tokios praktikos sistemos, kuri pasiteisintų, tai tampa tam tikra proga nusimesti atsakomybę. Mūsų šalyje dar nėra susiformavusi praktikos kultūra.“
A. Varnausko teigimu, praktika negali būti vienintelė priemonė, kuri padės išspręsti jaunimo nedarbo problemą, į šią sritį reikia žiūrėti kompleksiškai. Situaciją pagerinti turėtų šiuo metu vykstantis studijų programų pertvarkymas, kuomet studijos tampa orientuotos į įgūdžius. Pašnekovas užsiminė apie studentų lūkesčius, kurių turi studentai eidami atlikti praktikos: „Dažnai apie tai su praktikos vadovu nėra kalbama – gana retai susėdama prie bendro stalo ir aiškinamasi, kokie yra studento lūkesčiai, bet reikia apie tai kalbėtis. Dar vienas svarbus akcentas – darbdavių ir studentų įtraukimas į studijų programų atnaujino procesus. Darbdaviai turėtų išsakyti, kokios problemos yra aktualios ir ką reikia keisti.“
Studentų atstovo teigimu, tik nedaugelis studentų linkę patys ieškotis praktikos galimybių tuomet, kai tai nenumatyta studijų plane. Anot pašnekovo, dažnai studento gebėjimai atsiskleidžia darbo pokalbio metu, nes į klausimą, ar studentas žino, ką įmonėje veiks, atsakymas daug ką pasako apie paties studento turimas žinias.
LR ŠMM Koleginių studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas konferencijoje kalbėjo: „Kuomet verslo aplinkoje ir praktikoje pamatėme nedarbo augimą, supratome, kad praktiniai įgūdžiai iš tiesų labai svarbūs. Kolegijose praktikai skiriama tikrai nemažai laiko. Jau studijuodamas studentas turi įgyti pradinių įgūdžių, kad darbo aplinkoje nesijaustų sutrikęs. Bandomi kurti įvairūs imitaciniai modeliai.“
Anot A. Levicko, šiuo metu vykdoma penkiolika projektų (jų bendra vertė apie septyniolika milijonų litų), kurie susiję su praktikų organizavimu. „Tikimės, kad šie projektai pagerins praktikų aplinką ir kokybę. Prie šių projektų prisideda penkios asociacijos ir net dvidešimt dvi savivaldybės, tikimės, kad tai bus gera pradžia“, – kalbėjo A. Levickas.
