Gerkite daugiau vandens
Dehidratacija – kuomet suvartojama nepakankamai vandens per dieną ir trūksta skysčių, sukelia rimtų pasekmių. Vandens trūkumas sutrikdo natūralią kūno pusiausvyrą, įskaitant fizinę, psichinę ir emocinę sveikatą. Jei, jaučiatės pavargęs, vangus ir negalite susikaupti, gali būti pats laikas išgerti stiklinę vandens.
Vandens trūkumas gali sutrikdyti dopamino ir serotonino pusiausvyrą smegenyse – natūralias chemines medžiagas, kurios veikia nuotaiką. Jei patyrėte stresą keliantį įvykį, geriant daug vandens, galima netgi sumažinti kortizolio – streso hormono, kiekį organizme.
Nelaukite, kol pajusite stiprų troškulį, o reguliariai vartokite vandenį. Galite padidinti vandens suvartojamą kiekį, rinkdamiesi tam tikrus maisto produktus, įskaitant: salierus, arbūzus, žiedinius kopūstus ir pieno produktus.
Tinkamų spalvų pasirinkimas
Mokslininkai pataria itin atidžiai rinktis, kokios spalvos drabužius dėvite, kokios spalvos dominuoja namų interjere. Spalvos yra daugiau nei raštų ar margumynų deriniai, į kuriuos gražu pažvelgti – jos taip pat daro įtaką nuotaikai. Psichologai, tyrinėjantys spalvas, jau seniai pastebėjo, kaip spalvos veikia žmogaus jausmus ir elgesį.
Spalvos mėlynoje spektro pusėje, įskaitant: violetinę ir žalią, dažnai siejamos su ramybės jausmu. Kita vertus, šiltos spalvos, įskaitant: raudoną, oranžinę ir geltoną, sukelia šilumos ir komforto jausmus. Visgi, žmonių reakcija į spalvas dažnai būna asmeninė, neretai nulemta ankstesnių patirčių, sąsajų ir kultūros.
Daugelis senovės visuomenių, įskaitant egiptiečius, praktikavo chromoterapiją – spalvų naudojimą gydymui. Kūno ir proto aktyvumui skatinti naudojo raudoną spalvą. Nuo seno pastebėta, kad geltona spalva jaudina nervus ir valo organizmą, o oranžinė gali padidinti energijos lygį.
Ryškaus apšvietimo nauda
Kūno paros ritmas yra natūralus biologinis laikrodis, nulemiantis, kuomet jaučiamės pavargę ar energingi. Naktį jūsų kūnui reikia tamsos, kad pailsėtų ir atsinaujintų. Tačiau dienos metu ryški šviesa yra gyvybiškai svarbi.
Ryškų ir saulėtą rytą išėję į lauką, galėsite jaustis budrūs ir atgauti jėgas, panašiai kaip gurkšnodami puodelį kavos. Net žmogui sėdint šalia lango, pro kurį sklinda saulės šviesa, gali pagerėti nuotaika ir savijauta, palengvėti depresijos simptomai.
Jei esate patalpoje, kurią nepakankamai pasiekia saulės spinduliai, lengvas LED apšvietimas gali padėti reguliuoti nuotaiką. Kai kurie gydytojai naudoja ryškios šviesos terapiją depresija sergantiems žmonėms gydyti, o mokslininkai mano, kad šis gydymas turi tokį patį poveikį kaip antidepresantai.
Laikas su gyvūnais
Tyrimai parodė, kad bendravimas su mylimu augintiniu, gali sumažinti kortizolio kiekį organizme ir net – kraujospūdį. Naminiai gyvūnai taip pat gali sumažinti jaučiamą vienatvę, sustiprinti socialinės paramos jausmą ir pakelti nuotaiką. Tyrėjai mano, kad bendravimas su gyvūnais gali padėti vystytis vaikams, įskaitant vaikus, turinčius autizmo sutrikimus.
Žiūrint, kaip žuvys maudosi savo rezervuare, gali sustiprėti ramybės jausmas. Jei turite šunį, greičiausiai kelis kartus per savaitę eisite pasivaikščioti, taip padidindami fizinį aktyvumą ir sumažindami stresą. Ligoninėje esantys šunys taip pat gali sumažinti sergančių žmonių nerimą.
Vieno tyrimo duomenimis, autizmu sergantys vaikai, klasėje jautėsi ramiau, žaisdami su jūrų kiaulytėmis. Vos 10 minučių žaidimo su šiais pūkuotais gyvūnėliais, padėjo sumažinti vaikų jaučiamą nerimą. Gyvūnai siūlo besąlygišką meilę ir priėmimą, todėl su jais bendraujantys vaikai, geriau išmoksta sutarti ir su bendraamžiais draugais, ir su kitais žmonėmis.