Gydytojų ir skiepų baimė tarp vaikų yra itin paplitusi. Įvairių psichologinių tyrimų duomenimis, šios baimės dažniausiai būdingos skirtingų amžiaus grupių vaikams:
Mergaitėms ir berniukams nuo 3 metų amžiaus;
Mergaitėms nuo 5 iki 8 ir nuo 10 iki 12 metų;
Berniukams nuo 6 iki 9 ir sulaukus 11 metų.
Kai kuriems vaikučiams baimę įveikti arba bent jau ją sumažinti padeda tai, kad šalia yra mama – ji gali prisiliesti, pasakyti ką nors švelnaus ir malonaus. Kiti gi lengviau atsikvepia, kai gydytojas arba gydytoja parodo, kiek ir kokių žaisliukų išgydė. Dar kitų baimė būna tokia didelė, kad jie iš visų jėgų priešinasi medicininėms procedūroms, tad mažųjų pacientų gydymas tampa itin sunkus. Tokiu atveju paprastai nepadeda nei įtikinėjimai, kad viena ar kita procedūra yra būtina, nei aiškinimas, kad iš tikrųjų nieko baisaus joje nėra. Net pažadas kuo nors apdovanoti už gerą elgesį gydytojo kabinete lieka neišgirstas. Tokiose situacijose tėveliai pasijunta esantys visiškai bejėgiai, nežino, kaip padėti savo mažyliui. Kai kurie suaugusieji patys tampa labai neramūs, jaudinasi dėl vaikučio, kiti gi ne juokais pykteli ir ima gėdinti atžalą, kaltinti ją dėl bailumo ir neklusnumo. Tėvų emocijas suprasti nesudėtinga, tačiau toks jų elgesys problemą dažniausiai tik paaštrina. Tėvelių baimė ir nerimas tik sustiprina vaiko baimę, o grasinimai ir pašaipos įvaro ją giliau, be to, atima pasitikėjimą tėveliais.
Ką daryti, jeigu tenka atsidurti tokioje situacijoje? Kaip padėti vaikui įveikti jo baimę?
Iš pradžių apsvarstyk ir prisimink, kokias kovos su baime priemones esi išbandžiusi jau anksčiau (juk baimių vaikai dažniausiai turi ne po vieną, tad tau turbūt vis tiek teko kada nors su tuo susidurti). Jeigu jos buvo neefektyvios, reikėtų jų atsisakyti ir rasti kitų. Liaukis ieškojusi vis naujų logiškų paaiškinimų, kodėl neina pažaboti vaiko baimės. Baimė – tai emocija, o emocijų prigimtis tokia, kad dažniausiai logikai ir „sveikam protui“ jos nepasiduoda. Nereikėtų gąsdinti vaiko, kad jeigu jis neklausys ir neleis, kad jam atliktų vieną ar kitą procedūrą, laukia didelės ir baisios pasekmės. Nereikėtų ir pačiai leistis užvaldomai bejėgiškumo jausmo ir bandyti paveikti vaikutį savo ašaromis ir įtikinėjimais (jeigu taip ir toliau, tu to neišlaikysi, ir pan.). Tėveliai bet kuriam vaikui reiškia atramą ir apsaugą, tad jeigu parodysi, kad tavimi galima pasikliauti, gyvenimo keliu jis eis daug ramiau, labiau pasitikėdamas savimi.
Jeigu ieškai naujų būdų, padėsiančių įveikti vaiko baimę, turi pasistengti į viską pažvelgti jo akimis, kitaip tariant – įlįsti į jo kailį, ir sugalvoti kūrybišką ir gerai mažyliui suprantamą, priimtiną ir įdomų sprendimą.
Pavyzdžiui, galima pasitelkti įvairius žaidimus – jie ypač naudingi ir artimi ikimokyklinio amžiaus vaikams. Jei artimiausiu metu teks apsilankyti pas stomatologą, pažaisk su mažyliu ligoninę. Tu būsi geroji gydytoja, o jis – pacientas. Sugalvok įdomius stomatologo instrumentų pavadinimus (pavyzdžiui, šnypštukas, ir pan.) – juk vaikus, kaip ir suaugusiuosius, gąsdina nežinomybė. Kai mažylis bent įsivaizduos, kas jo laukia gydytojo kabinete, priežasčių nerimauti ir baimintis nebebus. Jeigu vaikui anksčiau jau buvo atlikta ta pati procedūra, jis išsigando ir ši baimė įsitvirtino, pažaiskite, kaip jis bijo. Žaidimo metu svarbu apsikeisti vietomis, kad iš pradžių mažylis pabūtų „piktu, siaubingu gydytoju“, o tu – išsigandusiu vaiku, o po to – atvirkščiai. Svarbu laikytis nuoseklumo. Nereikėtų iš pradžių siūlyti vaidinti savęs paties, nes tai gali dar labiau įtvirtinti jo baimę. Kai tu vaidinsi vaiką, pasistenk, kad tai atrodytų įtikinama, ne kaip pokštas. Greičiausiai sūneliui arba dukrytei bus smagu sužaisti tokią situaciją, o juk juokas – tai puikus būdas sumažinti emocinę įtampą. Po to pasikeiskite vietomis. Pasistenk, kad vaikutis galų gale laimėtų, ir ši pergalė nebūtų labai sunki. Pažaiskite kartu tokius žaidimus kelias dienas ir pamatysi teigiamus rezultatus.
Pažaboti baimę padeda ir piešimas. Pasiūlyk vaikui nupiešti, kaip jis bijo gydytojo. Tokiu būdu mažylis galės išlieti tai, kas jam kelia nerimą, o tau – geriau suprasti, ko būtent bijo tavo vaikutis. Paprastai baimės vaizduojamos tamsiomis spalvomis, daugybe potėpių. Būna ir taip, kad piešdamas vaikutis pravirksta – taip jis išsilaisvina iš savo išgyvenimų. Pagailėk jo, palaikyk. Po to, kai piešinukas bus baigtas, paklausk, ką vaikas norėtų su juo padaryti. Kartais mažyliai nori jį suplėšyti, sudeginti ar išmesti į šiukšlių dėžę. Leisk tai padaryti. Kito piešinio tema gali būti „Kaip aš nebijau“, „Kas man gali padėti įveikti baimę“. Tegul vaikutis kelias dienas atlieka tokias užduotis – jis kaskart jausis vis stipresnis. Nepamiršk klausinėti, ką mažylis nori daryti su piešiniais – gali būti, kad darbeliai iš serijos „Kaip aš nebijau“ atsidurs garbingoje vietoje ant sienos.
Gana neblogas būdas įveikti mažylio baimę yra naujų pasakų, istorijų ir pasakojimų kūrimas. Sugalvokite kartu pasaką apie vaiką, kuris bijojo gydytojo. Jeigu atžalos istorija atrodo labai niūri, pasiūlyk įtraukti stebuklingus instrumentus ir geruosius pagalbininkus, kurie padeda įveikti blogį. Pasaką vėliau galima suvaidinti arba iliustruoti – tai padės pasiekti stabilesnį teigiamą rezultatą.
