Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimai rodo, kad vaikinai dažniau nei merginos sulaukia pasiūlymų bei galimybių vartoti narkotikus. Su tuo siejamas ir didesnis narkotikų vartojimo paplitimas tarp vyrų. Moterys tik greičiau pripranta prie raminamųjų vaistų ir narkotikų, slopinančių nerimą ar keliančių mieguistumą. Tyrimai rodo, kad tarp jų daugiau yra paplitusi ir depresija kaip viena iš narkotikų vartojimo priežasčių.
Mokslininkai ir narkomanijos prevencijos specialistai vis daugiau dėmesio skiria dailiosios lyties atstovėms, nes jos, pasak tyrėjų, gali turėti daugiau problemų tiek piktnaudžiaujant narkotikais, tiek ir gydantis priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų.
Rekomenduoja atsižvelgti į lyčių skirtumus
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) specialistai pripažįsta, kad su narkotikų problema susiduriančių moterų poreikiai yra ypatingi, o siekiant patenkinti šiuos poreikius yra reikalingos specialios prevencinės arba gydymo priemonės.
Narkotikų kontrolės departamentas prie LR Vyriausybės, prieš kelis metus įgyvendindamas projektą „Asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, reabilitacija ir socialinė reintegracija, novatoriško socialinių paslaugų modulio kūrimas“, kartu su partneriais parengė ir išleido novatorišką reabilitacijos metodiką, kurioje taip pat rekomenduoja atsižvelgti į lyčių skirtumus. Pasak departamento direktorės dr. Audronės Astrauskienės, tyrimai rodo, kad nuo narkotikų priklausomos moterys dažniau serga depresija nei vyrai, neretai jos būna patyrusios lytinę prievartą, fizinį smurtą, būna įtrauktos į prostituciją – dėl to jos jaučia gėdą, savimi nepasitiki ir netgi anksčiau laiko nutraukia gydymą, vėl pradeda vartoti narkotikus.
Sprendžiamos vaikų priežiūros problemos
Šiuo metu Europoje maždaug penktadalis (apie 20 proc.) pradedančiųjų gydytis dėl priklausomybės nuo narkotikų yra moterys. Beveik viena iš keturių (23 proc.) moterų, besikreipiančių į priklausomybės tarnybas, gyvena su vaikais. Įvairūs tyrimai rodo, kad rūpesčiai dėl vaikų priežiūros yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių narkotikus vartojančios moterys neieško pagalbos.
ENNSC specialistai pabrėžia, kad įsteigiant tik moterims skirtas tarnybas, kurios skatintų jas gydytis ir nenutraukti gydymo, kartu yra labai svarbu spręsti ir jų vaikų priežiūros problemas. 13 Europos valstybių jau yra vykdomos programos, kurias įgyvendinant kartu su motinomis rūpinamasi ir jų vaikais. Švedijoje vienas projektas taip pat pabrėžia ir tėvystės svarbą nuo narkotikų priklausomiems vyrams.
Lietuvoje taip pat yra teikiamos reabilitacijos paslaugos moterims, priklausomoms nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Jos gali gyventi atskirai nuo vyrų ir rūpintis savo mažamečiais vaikais. Pasak narkotikų kontrolės departamento direktorės dr. Audronės Astrauskienės, gydymo ir reabilitacijos metu moterims reikia skirti ypatingą dėmesį, kartu lavinant motinystės įgūdžius, bendravimą su vaikais, ugdant jų tvirtumą ir atkaklumą, konsultuojant nėštumo, maitinimosi ir kt. klausimais.
Paslaugos nėščiosioms
ENNSC, informuodamas apie narkotikus vartojančias ir vaiko besilaukiančias moteris, pastebi, kad nėštumas gali būti gera, o kartais ir vienintele galimybe padėti narkotikus vartojančiai moteriai.
Specialistai pabrėžia, kad nėščiosioms turi atsirasti galimybė dar prieš gimdymą kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas ir čia gauti reikalingą pagalbą tiek dėl artėjančio gimdymo, tiek dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Pasak jų, turi būti taikomos efektyvios priemonės, stabdančios užkrečiamų infekcinių ligų plitimą visuomenėje ir kartu jos turi padėti diagnozuoti sergamumą narkomanija, psichikos sutrikimus bei apibrėžti nuo narkotikų priklausomo žmogaus socialines gyvenimo sąlygas.
Dažniausiai tokios moterys neturi pastovios gyvenamosios vietos arba yra benamės. Jos priskiriamos didesnei socialinės rizikos grupei dėl didesnio krauju ar lytiniu būdu plintančių infekcinių ligų pavojaus. ENNSC informuoja, kad daugelyje Europos šalių įprastos gydymo programos šiuo metu apima savanorišką infekcinių ligų (pavyzdžiui, ŽIV, AIDS, sifilio ir kt.) patikrinimą. Tai padeda motinai nustatyti diagnozę dar pirmais nėštumo mėnesiais ir pritaikyti gydymą, mažinant riziką kūdikiui užsikrėsti infekcine liga.
Turi dirbti įvairių sričių specialistai
Specialistai pabrėžia, kad gydant narkotikus vartojančias moteris turėtų būti taikomos įvairių sričių suderintos intervencinės priemonės. Kartu turi dirbti akušeriai, konsultantai, socialiniai darbuotojai, bendros praktikos gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai.
Taip pat manoma, kad moterims gali būti reikalingas ir ilgesnės trukmės gydymas, nes paprastai jos susiduria su daugiau problemų, tiesiogiai nesusijusių su narkotikų vartojimu.
Skaičiai ir faktai Lietuvoje
2004 m. bent kartą gyvenime narkotikus vartojo 13,1 proc. vyrų ir 3,8 proc. moterų (santykis tarp narkotikus vartojančių vyrų ir moterų – 3,4);
Per 4 metus šis santykis sumažėjo daugiau nei 2 kartus: 2008 m. bent kartą gyvenime narkotikus vartojo 16,4 proc. vyrų ir 9,2 proc. moterų (santykis tarp narkotikus vartojančių vyrų ir moterų – 1,8);
Lietuvoje registruota 19 proc. moterų, sergančių priklausomybe nuo narkotikų (4 826 asm.).
