Pirmajame 2008 m. valstybės biudžeto svarstyme Seime raginau Vyriausybę atsakingai peržiūrėti valstybės biudžetą ir, atkreipiant dėmesį į mažiausią galimybę taupyti, siekti mažinti Lietuvos biudžeto deficitą. Deja, tenka konstatuoti, kad valstybės biudžeto projektas į Seimą iš Vyriausybės “sugrįžo” neką pakitęs: apkaišantis Lietuvos socialines “skyles”, dosnus Seimo narių pasiūlymams (Vyriausybė netgi padidino “asignavimus” Seimo narių poreikiams tenkinti).
Vyriausybė, paskubomis po svarstymo grąžinusi 2008 m. Valstybės biudžetą priimti Seimui neatsižvelgė nei į specialistų raginimus iš esmės jį peržiūrėti siekiant perteklinio biudžeto, nei į racionalų programinį biudžeto sudarymo principą. Reikia pažymėti, kad toks Vyriausybės veiksmas – patenkinti Seimo narių siūlymus ir taip užsitikrinti jų paramą tvirtinant Valstybės biudžeto projektą Seime – apgailėtinas tiek mažumos Vyriausybės, tiek ir Seime pritariančių tokiam biudžeto projektui žingsnis. Galima tik konstatuoti, kad ši mažumos Vyriausybė nesugebėjo pademonstruoti politinės valios ir ryžto: greičiausiai to nesugebės padaryti ir ateityje.
Nacionalinio investuotojo kūrimas – “nuo antro galo”
Paslaptingumo skraiste nuo visuomenės akių pridengtas Nacionalinio investuotojo bendrovės kūrimas kelia pagrįstų diskusijų ir abejonių dėl Atominės elektrinės statybos apskritai. Iki šiol Vyriausybė laikosi savo versijos neva Atominė elektrinė reikalinga Lietuvai. Tačiau šis projektas pradėtas neturint aiškių atsakymų, kiek kainuos tokios elektrinės statyba, kokia bus elektros kaina gyventojams, ją eksploatuojant ir kitų. Regis, kol šis energetikos traukinys dar nepajudėjo, būtina nedelsiant atlikti visapusišką Atominės elektrinės kaštų ir naudos bei poveikio studiją. Be to, būtina stiprinti ir Seimo kontrolę keičiant Atominės elektrinės įstatymą, kuriame būtų įtvirtinta galimybė Seimui pritarti dėl esminių Nacionalinio investuotojo bendrovių susitarimų bei sandorių. Kita vertus, Nacionalinio investuotojo bendrovės kūrimo sėkmė ar nesėkmė neturi stabdyti kitų Lietuvos energetikos projektų įgyvendinimo. Būtina užtikrinti Lietuvos energetikos ateičiai strategiškai svarbių elektros tinklų sujungimą su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais.
“Karas keliuose” – kiek aukų dar reikės?
Nenutrūksta apgailėtinų įvykių grandinė - autoįvykiai, kuriuose neblaivūs pareigūnai jau tampa norma, tik patvirtina, kad policijos veiklos tyrimas per saugaus eismo prizmę reikalauja neatidėliotino Seimo dėmesio ir kontrolės. Sudėtinga suprasti vadinamų policijos “užtarėjų” poziciją, kurie teigia, neva, mes siūlome griauti efektyviai veikiančią policiją. Akivaizdu, kad kalbant apie eismo saugumą policijoje tikrai “ne viskas – gerai”. Mes nesiūlome griauti Policijos ar kištis į jos veiklą, nesiūlome įkurti specialių komisijų ar darbo grupių šiai veiklai tirti, o pasinaudoti parlamentinės kontrolės galimybe – pavesti Teisės ir teisėtvarkos komitetui ištirti ir įvertinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir kitų eismo saugumo srityje veikiančių valstybės institucijų veiklos efektyvumą, kuris yra svarbi eismo saugumo būklės gerinimo prielaida.
Seimo nusišalinimas nuo šito tyrimo – akivaizdi klaida, nes tuo būdu buvo nusigręžta nuo tų aktualių visuomenei klausimų, kurie šiuo metu yra svarbūs kiekvienam šitos valstybės gyventojui. Šią klaidą akivaizdžiai iliustruoja pastarųjų savaičių autoįvykiai. Viliuosi, kad tai pripažins ir valdančiųjų mažumos koalicija, tad jos nebekartos, kai dar kartą Seimui pateiksime patikslintą šio parlamentinio tyrimo projektą.
Akivaizdžios ir grubios Vyriausybės ir valdančiųjų mažumos koalicijos klaidos kloja realų ir sėkmingą kelią veikti politikos dešinėms jėgoms kartu siekiant galbūt kartais ir nepopuliarių, tačiau konstruktyvių sprendimų ir ryžtingų veiksmų dėl Lietuvos žmonių gerovės.
Petras Auštrevičius yra Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys
