Išmokų dydis priklausys nuo karvių skaičiaus
Pieninių karvių sektoriui skiriamos susietosios paramos dydis sieks 7,54 proc. viso tiesioginių išmokų voko, o vidutinė metinė lėšų suma, skiriama už jas, padidės nuo 34,3 mln. Eur iki 45,4 mln. Eur – net 32,4 proc., palyginti su 2015–2022 m.
Nauja tai, kad išmokos pieninių veislių karvių augintojams bus diferencijuojamos – taip siekiama tikslingiau ir efektyviau paskirstyti paramą. Išmokos dydis priklausys nuo ūkyje laikomų karvių skaičiaus. Diferencijuota išmoka norima sutelkti paramą sunkumus patiriantiems, tačiau gyvybingiems ir perspektyviems pieno ūkiams, kartu skatinti spartesnę mažesnių pieno ūkių plėtrą.
Preliminarus vidutinis išmokos dydis 2023-2027
Už pirmas 10 karvių, Eur/vnt. 170
Už 11-50 karvių, Eur/vnt. 217
Už 51-150 karvių, Eur/vnt. 241
Už paskesnes >150 karvių, Eur/vnt. 181
Priedas už tyrimus, Eur/vnt. 10
Vidutiniai 2023-2027 m. išmokos dydžiai esant maksimaliam karvių skaičiui.
Susietąją paramą ketinama mokėti už 225 tūkst. karvių, o visam finansiniam periodui tam suplanuota 227,1 mln. Eur. Svarbu tai, kad mažėjant karvių skaičiui, finansavimas nesikeis – didės numatyti išmokos dydžiai.
Verta žinoti, kad naujuoju programiniu laikotarpiu nebelieka paramos už pieninius bulius, o už juos 2015-2022 m. skiriama tiesioginių išmokų lėšų dalis perkeliama pieninių veislių karvių sektoriui vystyti ir palaikyti. Siekiama, kad pienininkystės ūkiai aktyviau naudotųsi seksuotos spermos privalumais, taip didinant pieninių veislių karvių bandas.
Prie pieno gamybos efektyvumo didinimo turėtų prisidėti numatytas 10 Eur priemokos dydis už tas karves, kurioms atliekami gyvulių produktyvumo tyrimai. Tai turėtų paskatinti sėkmingą gyvūnų selekcijos procesą, racionalų ir pelningą jų veisimą, pagerinti bandų sudėtį, produktyvumą ir sveikatingumo rodiklius.
Kam bus skiriama susietoji parama už pienines karves?
Išmokų galės kreiptis tie asmenys, kurie atitinka visus reikalavimus, reikalingus bazinėms tiesioginėms išmokoms gauti. Būtina laikytis Geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartų (GAAB) ir valdymo reikalavimų.
Parama mokama už įregistruotas ir nepertraukiamai laikytas valdoje išlaikymo laikotarpiu pienines karves, jeigu Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) yra nustatyta tvarka įregistruoti duomenys apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą 18 mėnesių laikotarpiu iki išlaikymo laikotarpio pradžios. Jeigu 18 mėnesių laikotarpiu pieninė karvė ŪGR buvo registruota kito valdos valdytojo ir (ar) partnerio vardu – šis reikalavimas laikomas įvykdytu.
Plačios kaimo plėtros priemonių galimybės
Gera naujiena smulkiems pieno ūkiams (laikantiems 3–9 karves) – jie turės galimybę pasinaudoti parama investicijoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama smulkiems ūkiams“. Tai, tikėtina, paskutinė galimybė gauti 100 proc. paramą gamybinėms investicijoms, kai projekto vertė neviršija 15 tūkst. Eur. Naujajame 2023–2027 m. Strateginiame plane numatyta, kad smulkūs ūkiai pagal ES teisės aktų reikalavimus privalės prisidėti ne mažiau kaip 15 proc. nuosavų lėšų.
Didesni pieno ūkiai galės investuoti paramą pagal 2014-2020 m. KPP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, taip pat pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis.
Šiuo metu rengiamas kvietimų teikti paraiškas grafikas. Pieno ūkių valdytojai galės pasinaudoti tokiomis Strateginio plano priemonėmis: „Labai smulkių ūkių plėtra“ (galimas didžiausias paramos intensyvumas – 85 proc.); „Smulkių–vidutinių ūkių plėtra” (didžiausias paramos intensyvumas – 65 proc., o jauniesiems ūkininkams jis gali būti padidintas iki 80 proc.); „Investicijos į žemės ūkio valdas” (didžiausias paramos intensyvumas – 50 proc., jauniesiems ūkininkams jis gali būti padidintas iki 70 proc.); „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas” (didžiausia galima išmokos suma gali sudaryti 100 tūkst. Eur); „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas” (galimas didžiausias paramos intensyvumas – 65 proc., jauniesiems ūkininkams ir investuojantiems į gyvūnų gerovę kiaulininkystės sektoriuje jis gali būti padidintas iki 80 proc.).
Pieno gamintojams bus labai aktualios ir kuriamos trumpos tiekimo grandinės, kurios remiamos pagal priemonę „Trumpos tiekimo grandinės” (galimas didžiausias paramos intensyvumas verslo plano įgyvendinimui – 60 proc.).
Už dalyvavimą ekoschemose – papildomos išmokos
Pieno gamintojai tiesioginės paramos galės gauti ir dalyvaudami klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose – ekoschemose. Jas rinktis galės savo noru.
Pasirinkus ekoschemoje „Gyvūnų gerovė“ numatytą veiklą „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ – mokama 48 Eur už sąlyginį gyvūną (SG) išmoka už pieninių galvijų ganymą nepertraukiamai ne trumpiau kaip 140 dienų per metus ganyklose.
O veikloje „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ išmoka sieks 22 Eur už SG ganant pieninius galvijus nepertraukiamai 120 dienų per metus mociono aikštelėse, ganyklose arba ganant melžiamas užtrūkusias karves nepertraukiamai ne trumpiau kaip 60 dienų per metus.
Pieno ūkiai galės dalyvauti ir su gyvulių ganymu susijusiose ekoschemose. Pagal veiklą „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ išmoka už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius jau 2022 m. padidėjo beveik dvigubai ir siekia 192 Eur/ha, išmoka už EB svarbos natūralių pievų tvarkymą ganant yra 297 Eur/ha, o už EB svarbos šlapynių tvarkymą ganant – 330 Eur/ha.
Tie, kurie dalyvaus veikloje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, gaus 242 Eur/ha išmoką.
Papildomą pasirinkimą turės ekologinių pieno ūkių savininkai. Ką tik pradėjusiems ekologiškai ūkininkauti ir ekologiniams pieno ūkiams parama bus teikiama per ekoschemą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir kaimo plėtros intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“. Išmokos naujuoju laikotarpiu didėja atitinkamai iki 206 Eur/ha ir 198 Eur/ha.
Parama rizikų valdymui
Pieno gamintojams aktualu tinkamai valdyti įvairias rizikas. Jie galės kreiptis ir gauti paramą pagal intervencinių priemonių rūšį „Rizikos valdymo priemonės“: priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas” ir „Savitarpio pagalbos fondai”.
Pieno gamintojai taip pat gali gauti individualias konsultacijas, dalyvauti mokymuose, EIP veiklos grupėse, įgyvendinančiose EIP projektus, arba įgyvendinti parodomuosius projektus.
Pienininkystės sektoriui svarbi turėtų būti parama pagal priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius”. Ūkiams kompensuojama dalis lėšų, investuotų į prevencines biologinės saugos priemones, siekiant sumažinti gyvuliams ypatingai pavojingų infekcinių susirgimų (epizootijos) pasireiškimo riziką.
Plėšrūnai taikosi ir į didesnius galvijus, tad jų augintojai galės kreiptis paramos skirtingoms priemonėms, apsaugančioms nuo vilkų darančios žalos – tam skirta priemonė „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos”.
Išsamiau susipažinti su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu galite ČIA.
