Be galo atvirame interviu su naujienų portalu tv3.lt A. Pilypaitė papasakojo kodėl kūrinį išleido būtent dabar, prabilo apie scenos partnerį R. Ciciną, savo asmeninį gyvenimą, naujus pomėgius, bei, žinoma, šeimą.
Po išties ilgos pertraukos pristatote naują kūrinį – kas paskatino tai padaryti būtent dabar?
Dainos „Akimirka tau“ kelias iki manęs ir klausytojo yra gana ilgas. Autorius Andrius Bernatonis man ją parodė dar liepos mėnesį. Šešis mėnesius jaukinausi, vis nedavė ramybės – tinka, patinka, reikia, nereikia.
Pajutau tos dainos žinutę. Teksto autorė Raminta Naujanytė-Bjelle, tikiuosi, jautė tą patį. O ji tokia jautri ir artima visiems žmonėms – apie nesusikalbėjimą. Išsakydami savo jausmus, nepalikę neatsakytų klausimų, tampame ramesni, laimingesni. Tai – kiekvienam atpažįstama būsena.
Sausio mėnesį, iš karto po savo gimtadienio, įrašiau vokalą. Po to, dėl mano aktyvios veiklos, vis neatsirasdavo laiko racionaliai susidėlioti dainos viešinimo darbų, vis kas nors sustabdydavo. Laikausi nuostatos, kad jei nevyksta taip, kaip planuoji, reikia paleisti ir išlaukti.
Šiuo periodu, kai visas pasaulis stabtelėjo, ir atsirado daugiau laiko mintims ir apmąstymams apie naujus ir nebaigtus darbus, savo naujausią dainą, įrašytą po beveik 5 metų pertraukos, pristatau dabar.
Ar tokiu laikotarpiu kurti yra sunkiau?
Dabar galvoje vyksta lengvi pasvarstymai kas toliau, svajonių „klijavimas“. Šiuo periodu jaučiuosi ramiai, saugau save ir kitus. O kūryba pasireiškia įdomiai – karantino pradžioje su dukra pradėjome piešti. Aš niekada nesu piešusi, bet dar prieš karantiną tam atsirado noras.
Dukra paskatino, surinko visus akvarelinių dažų likučius, kelis teptukus (net skirtus kosmetikai), prieštukus, popierių ir tiesiog piešėme. Sukabinome paveikslėlius (paveikslais vadinti nedrįstu) ant sienos, ir juokaudamos pasižadėjome po karantino pakvieti draugus į parodą (šypsosi). Gana kūrybinga tapau ir virtuvėje – kur kas drąsiau eksperimentuoju kulinarijoje, ko anksčiau sau neleidau ir gaminau griežtai pagal receptus.
Asta, muzikine prasme šie metai jums buvo išties sėkmingi, taip pat dalyvavote ir koncertiniame ture ir su Ryčiu Cicinu. Koks jis žmogus, kolega?
Su Ryčiu Cicinu koncertuodami aplankėme tikrai daug koncertinių salių. Esu jam dėkinga, kad pakvietė kartu. Rytis – labai atsakingas, punktualus, kūrybingas, turintis gerą humoro jausmą.
Ar su Ryčiu jums lengva rasti bendrą kalbą? O gal esate ne tik kolegos, bet ir bičiuliai?
Man su juo lengva. Rytis sako tą patį – ir pajuokaujame, ir rimtai pasikalbame. Svečiuose pas vienas kitą nesame buvę, bet jaučiuosi taip, lyg pažinčiau jo šeimą. Prieš koncertus vis paragaujame Neringos sumuštinukų ar saldumynų.
Svarbiausia yra tai, kad mes abu labai mylime mūsų publiką, todėl dainuoti kartu – vienas malonumas, ypatingai, kai mūsų publika mus apdovanoja šypsenomis, glėbiais gėlių ir ploja atsistoję.
Ar šalyje paskelbtas karantinas stipriai pakoregavo jūsų koncertų planus?
Daug turo koncertų teko atšaukti, bet mes nenusimename ir pratęsime, kai viskas nurims. Sustojo ne tik koncertinė veikla – esu muzikos pedagogė, užsiimu popamokine veikla, tad dabar nebedainuojame ir su vaikais.
Žinau, kad tai laikina – priimu tai kaip duotybę. Man tokio laiko labai trūko – ir elementarioje buityje, ir profesinėje veikloje, ir dvasinėse paieškose. Man atrodo, kad kiekvienas mąstantis žmogus adaptuoja šią situaciją pagal save, pagal tai, ko jam trūko ar buvo per daug, kai pasaulis sukosi daug didesniu greičiu…
Asta, nepaisant to, kad kurį laiką buvote dingusi iš pramogų pasaulio, ar kada buvo šovusi mintis visiškai atsisakyti muzikos?
Iš pramogų pasaulio niekada nebuvau dingusi. Gal greičiau pramogų pasaulis iš manęs dingo (šypsosi). Dar noriu dainuoti, džiaugtis ir džiuginti publiką. Mintis apie visišką pasitraukimą ir atsisveikinimą su scena dar nekyla. Noriu kurti, įrašinėti naujas dainas – tai ir darau. Tik, galbūt, lėtai – kaip tikra žemaitė (šypsosi).
Dabar įvairiuose renginiuose lankotės rečiau – kodėl taip pasirinkote?
Juose lankausi retai, nes visi renginiai, į kuriuos kviečia, vyksta viduryje savaitės, vakare, o kadangi tuo metu dirbu – nespėju. Kuo dažniau nenueini, tuo rečiau kviečia. Juokas juokais, bet renginių, kuriuose sutikčiau mielų kolegų, labai pasiilgau.
Kas liečia TV laidas, priimu tai kaip natūralią kartų kaitą. Dabar eteryje nauji veidai, nauji vėjai. Anksčiau eidavau į visas laidas, į kurias kviesdavo. Dabar atsirenku ir dažnai nenoriu barstytis, ypač, kai tuo metu neturiu ką pasakyti.
Neseniai jūsų dukra Rūta išbandė save muzikiniame projekte. Ar smagu, kad seka jūsų pėdomis?
Apie dukrą galiu pasakyti tik tiek, kad ji nori siekti muzikinės karjeros savo jėgomis, ką ir daro. Ir aš savo dukrytei linkiu kuo didžiausios sėkmės.
Galbūt ji dažnai klausia jūsų nuomonės, patarimų?
Kartu daug kalbamės apie muziką, dainuojame, kvailiojame. Smagu turėti muzikalų vaiką (šypsosi).
Koks apskritai jūsų ir jūsų dukrelių santykis? Ar visos randate daug panašumų?
Su dukrelėmis ryšys darosi vis brandesnis, meilė stiprėja. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kokios jos man svarbios. Jos labai skirtingos – Saulė versli, Rūta meniška, bet abi kūrybingos.
Jos padeda ir man, kai pritrūkstu fantazijos, žinių, kada į internetines erdves reikia patalpinti naujienas. Vadybos neturiu, tad vaikai apsijungia ir bendromis jėgomis padarome. Pagaliau pradėjome tvarkyti mano „YouTube“ kanalą, oficialią „Facebook“ svetainę.
Asta, niekuomet per daug neatviravote apie savo asmeninį gyvenimą… Vis dėlto kokie dabar yra jūsų širdies reikalai?
Mano širdies reikalai stabilūs jau 11 metų – tik tiek ir norėčiau atvirauti.
