Vieną dieną pasakiau savo draugams kinams, kad per pietus turiu nuveikti šį tą ypatingo ir neva negaliu su jais pietauti. Iš tikro nulėkiau į europietiškai brangią kavinę ir užsisakiau pačią didžiausią picą, kokią tik įmanoma ir kokakolos. Kaip sakoma, džiaugėsi ne tik skrandis, bet ir širdis, tačiau kiek vėliau pasijutau labai blogai.
Esu Kinijoje, bet užuot gilinęsis į Rytų kultūros klodus nesusilaikiau ir „neišturėjęs“ prisikimšau vakarietiško maisto. Blogai, blogai... Arba kaip anglas pasakytų „blow gay“...
Ačiū Dievui, Budai, kad po pietų sutikau italą. Kaip Vatikano atstovui, išsipasakojau jam savo nuodėmę. O jis: „Man, don't worry it's normal to do like that here once a week“. Mat pats ką tik grįžo sukirtęs amerikietišką „Steak'ą“. Na, tikriausiai be tokių savaitinių nutikimų visi europiečiai čia gautume Brisiaus galą.
Jeigu rimtai, tai tikrasis kiniškas maistas labai skanus, tik jie čia turi vieną prieskonį, kuris primena „Ariel“ skalbimo miltelių skonį. Sakyčiau, kad jau pakankamai teko susipažinti su kiniška virtuve.
Pirmą vakarą savo draugui, kuris sunkiai kalba angliškai, pasakiau ir pakartojau, kad nevalgau jūros gėrybių. Tai jis, matyt, netaip supratęs, užsakė tradicinių patiekalų su jūros gėrybėmis.
Turiu pasakyti, kad nacionalinis Qingdao patiekalas „Kaala“ labai skanus, bet tik tuo atveju, jei kai prieš tai išgeri nemažai alaus ir užsimerki.
Deja, nežinau ar Lietuvoje begalėsiu auginti bites, nes buvau priverstas jas valgyti. Nemeluosiu ir pasakysiu, kad buvo išties skanu. Medaus skonis. Tik vat tos stringančios kojelės tarp dantų – nepatogu. Na, bet vis geriau negu neaiškaus paukščio galva.
Taigi, mielieji draugai, prašau atsiųsti cepelinų bei „Heinz“ padažo. Juk nėra neskanaus maisto, yra tik mažai pomidorų padažo.
Dabar tikrai rimtai. Daugelis klausiat, ką veikiu, kaip sekasi mokytis kinų kalbos, ar jau kur keliavau, ar gražios kinės, kiek telpa kinų į vieną autobusą, ar yra „McDonalds“, kokia bendra socialinė ir ekonominė situacija čia ir t.t.
Veikiu čia daug ką, bet dažniausiai mokausi ir dirbu, tai pasimatymams laiko lieka neperdaugiausiai.
Kinų kalbos mokytis sekasi labai gerai. Galiu pasigirti, kad jau nebemaišau vyrų ir moterų tualetų, bet vis dar negaliu suprasti, kodėl sukryžminus moters hieroglifą su arklio, išeina žodis mama.
Hieroglifus mokytis nesunku, netgi linksma, tačiau sunkiausia tikriausiai su intonacija, t.y., neteisingai suintonavęs vietoj klausimo „kiek kainuoja koldūnai?“ gali paklausti „ kiek kainuoja moteris vienai nakčiai ?“. Koldūnų dar taip ir neišdrįsau nusipirkti.
Kelionių rimtų dar neturėjau, bet ir negalėčiau. Sugebėjau pasiklysti vos už kelių kvartalų ir teko kviesti taksi. Qingdao, kaip sakoma, nedidelis miestelis Kinijos mastu, tačiau žemaičiui užtenka – dar nespėjau visko apžiūrėti.
Nepaisaint to, buvau Laoshan šventajame kalnyne. Aukštai nekopėm, gal kiek truputėlį virš 1 km. Po pirmųjų dienų buvau truputį pasimetęs tarpkultūrinėje erdvėje, bet kai kalno šventykloje pamačiau vietinį „dievulį“, man rodantį „gerai“ ir su vietinės reikšmės vienuoliais uostėm smilkalus, iš karto atsipalaidavau ir nusiraminau.
O dabar apie kines. Yra gražių ir nemažai, tačiau vis dar painioju... Regis, jau pažinai, o kitą dieną sunku atpažinti tą pačią.
Kiek pastebėjau, jeigu koks vakarietis vaikšto su rimta mergina ar žmona kine, tai jos plaukai būna nudažyti tai raudonai, tai žaliai... Gal tai koks žymėjimas?
Dėl autobusų... Prieš kelias dienas sužinojau, kaip į perpildytą autobusą dar telpa apie 30 kinų ir vienas žemaitis.
Pakalbėkime apie socialinę ir ekonominę situaciją. Labiau nei tikėjausi, jaučiasi didelis moterų trūkumas. Vyrams čia sunku susirasti moterį. Tikrai nesiskundžiu! Kalbu apie vietinius kinus. O su europiečiais vyrais merginos gatvėje net prašo nusifotografuoti.
Gali pasijusti kaip žvaigždė. Aišku, vėliau nusibosta. Grįžkime prie rimtos temos, vieno vaiko politikos pasekmės. Kaip žinot, gyvenu šeimoje, kur yra du vaikai, kaip čia nutiko? Yra taip. Už antrą vaiką turi mokėti apie 4 000 EUR (milžiniški pinigai eiliniam kinui), už trečią – progresinė geometrija...
Planinė ekonomika – viskas suplanuota. Dar 1986 m. kinų ekonomistas paskaičiavo, kad reikia mažinti žmonių skaičių ir gerinti darbo kokybę, tik tokiu keliu galės Kinija pasivyti ir aplenkti Vakarus.
Dabar kinų šeimos gimdo mažiau mergaičių, reiškia bus mažiau naujų šeimų. Rinkoje daug vyriškos darbo jėgos, kuri jau dabar kelia ekonomiką.
Taip pat kvalifikacija ir išsimokslinimas aukšto lygio, t.y., vidutinis Kinijos studentas žino daugiau nei vakarietis...
Po ~ 50 metų šios kartos nebeliks, t.y., ekonomikos lygis bus pakeltas, žmonių skaičius subalansuotas. Ekonomiškai buvo labai gudriai paskaičiuota. Kinija jau dabar skinasi šio planavimo vaisius. Man tik gaila, tos „prarastosios“ vyrų kartos, kurios paskirtis – darbas, na, bet pasitarnaus tėvynei.
Beje, čia galima riaugėti prie stalo ir tai nėra nemandagu, o tiesiog labai sveika.
Linkėjimai iš Qingdao!
Saulius Drakonas tiesiogiai iš Kinijos
