Vis daugėja lietuvių atostogoms pasirenkančių egzotiškąjį Tailandą. Tačiau kaip elgtis ir kokias visuomenines normas turėtų išmanyti kiekvienas, atvykęs į šią margaspalvę pietryčių Azijos šalį?
1. Tailandiečių pasisveikinimas
Sveikindamiesi tailandiečiai naudoja „Wai“ gestą. Juo metu delnai suglaudžiami ties krūtinės arba nosies sritimi, o galva nežymiai nulenkiama į priekį. Su šiuo gestu iškart susiduria visi į Tailandą atvykę keliautojai.
„Wai“ – neatskiriama tailandiečių etiketo dalis. Juo reiškiama pagarba (arba nuolankumas, kai jis atliekamas Budos statulos akivaizdoje), pasisveikinimas, padėka ir atsisveikinimas.
2. Pagarba monarchams
Tailandas – konstitucinė monarchija. Karališkoji šeima labai gerbiama visoje šalyje. Ypač mylimas karalius – už šešias dešimtis trukusį valdymą bei santūrų elgesį. Nuo bet kokios paniekos jį saugo griežti įstatymai.
Karaliaus atvaizdo pilna visur: ant didžiulių plakatų, kybančių ant daugiabučių sienų ir ant mažų nuotraukėlių, pritvirtintų prie taksistų prietaisų skydelio.
Visuomet atsistokite, kai prieš filmus, koncertus ar sporto renginius skamba karaliaus himnas. Keliautojai taip pat jokiu būdu neturėtų įžeisti „jo didenybės“ vardo. Vienam šveicarui per išgertuves dažais apipurškusiam karaliaus plakatą, Tailando teismas priteisė 10 metų kalėjimo. Tiesa, vėliau karalius pažeidėjui atleido ir šis atsipirko deportacija.
3. Nacionalinis pasididžiavimas
Per pastaruosius dešimtmečius vyriausybė visais būdais skatino tailandiečių didžiavimąsi tėvyne. Vienas iš „institucionalizuoto patriotizmo“ pavyzdžių – dukart į dieną per radiją leidžiamas šalies himnas.
Pėstieji, viešojo transporto keleiviai ir studentai tuo metu privalo atsistoti. Neseniai netgi buvo pasiūlyta himno giedojimo metu sustabdyti eismą. Pasiūlymo šalininkų teigimu, „vairuotojai šiaip ar taip daugiau laiko praleidžia kamščiuose“.
Ronaldas McDonaldas rodo "wai"
Karalius Tailande - dievinamas
4. Spalvų galia
Ikibudistiniame laikotarpyje kilęs tikėjimas sėkmę žadančiomis spalvomis Tailande išliko iki šių dienų. Vietiniai dažniausiai vieną ar kitą spalvą asocijuoja su tam tikra savaitės diena.
Pavyzdžiui, pirmadieniais tailandiečiai dėvi geltonus marškinėlius (taip rodoma pagarbai dienai, kurią gimė karalius), antradieniais – apsirengia ką nors rožinio, penktadieniais – žydro (penktadienį gimė karalienė).
Per nesenus opozicinius protestus šalyje raudona ir geltona spalvos taip pat buvo pasirinktos neatsitiktinai.
5. „Bala nematė!”
Frazė „Mai pen rai“ (nesvarbu, bala nematė – lt.) išreiškia vietinių gebėjimą likti šaltakraujiškiems nemaloniose situacijose. Kam kvaršinti sau galvą dėl niekingų smulkmenų? „Mai pen rai“.
Ši atsipalaidavusi mąstysena žengia koja kojon su nerūpestingumu. Niekas nėra priimamas už gryną pinigą, o bet koks darbas turi turėti bent šiek tiek „sanuk“ (smagumo, pramogos – lt.)
6. Religiniai objektai
95% tailandiečių išpažįsta Terevados mokyklos budizmą. Nepaisant to, kad budizmas draudžia prisirišti prie daiktų, įvairios Budos skulptūrėlės ir amuletai yra dievinami tailandiečių.
Iš senų laikų atkeliavę animistiniai papročiai vietiniams taip pat nesvetimi. Todėl nenuostabu, kad daugelyje namų yra įrengti altorėliai, ant kurių tailandiečiai krauna maistą ir girliandas namuose gyvenančioms dvasioms.
Šių altorėlių liesti nepatariama – tailandiečiai tiki, jog tai gali suardyti aukos harmoniją.
7. Kūno elgesys
Pagal budizmo mokymus, galva yra labiausiai vertinami žmogaus kūno dalis, o kojos – mažiausiai. Būtent jos liesdamos žemę sukelia žmogaus kančias.
Patariama neliesti tailandiečio galvos arba į žmones bei religinius objektus rodyti kojomis. Batai turi būti nusiaunami prieš įžengiant į namą ar šventovę.
Atviros palaidinės, šortai, tapkės – šventovėse taip pat netoleruojamos. Į tokias šventas vietas kaip vienuolyno biblioteka moterys apskritai nėra įleidžiamos. Moteriai taip pat draudžiama liesti vienuolį ar jam ką nors duoti, tačiau leidžiama mandagiai šnekučiuotis.
Pirmadienis šalyje - geltonų marškinių diena
Budos skulptūra
