Mokslas apie priklausomybę nuo narkotikų vis dažniau pristato smegenų tyrimus ir keičia visuomenėje paplitusį supratimą, kad ši priklausomybė yra tik žmogaus silpnavališkumo ir moralinio nuosmukio, o ne sveikatos problema. Mokslininkai aiškina, kad priklausomybė yra lėtinė smegenų liga, kurios priežastis – narkotikų vartojimas.
Piktnaudžiaujant narkotikais vyksta smegenų pakitimai, kuriuos rodo žmogaus psichikos ir elgesio sutrikimai. Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės direktorė dr. Audronė Astrauskienė aiškina, kad narkotikų vartojimas keičia žmogaus elgesį sukeldamas neįveikiamą potraukį tęsti jų vartojimą dėl poveikio į tam tikras smegenų struktūras ir dirbtinai sukelto malonumo. Narkotikai, skirtingai nei natūralūs malonumą sukeliantys šaltiniai, žmogui sutrikdo ir iškreipia jo smegenyse vykstančius natūralius procesus, o pats žmogus tampa priklausomas nuo jų vartojimo.
Koks narkotikų poveikis žmogaus psichikai?
Kanapės (marihuana/hašišas) pažeidžia smegenų centrus, atsakingus už emocijų, atminties ir mąstymo kontroliavimą. Kanapių vartotojams pablogėja atmintis, atsiranda miego sutrikimai, sutrinka koordinacija. 3 savaites vartojus kanapes, pasireiškia abstinencijos sindromas – nemiga, nerimas, pyktis, dirglumas, prakaitavimas, pykinimas, drebėjimas ir pan.
Ekstazis – sintetinis narkotikas, dažniausiai vartojamas jaunimo pasilinksminimo vietose. Jis, veikdamas smegenų centrus, skatina serotonino (medžiagos, lemiančios nuotaiką, apetitą, lytinį potraukį ir atmintį) išsiskyrimą. Pavartojus ekstazio laikinai užplūsta euforijos, bendravimo, draugiškumo pojūtis, kurį greitai keičia depresija, nerimas, širdies ritmo sutrikimai, nes ekstazio poveikyje išskirtas serotoninas nebegrįžta į smegenų ląsteles.
Amfetaminas naikina smegenų ląsteles, gaminančias dopaminą (medžiagą, išskiriamą veikiant natūraliems malonumo dirgikliams) ir serotoniną. Ilgainiui šie pakitimai gali sukelti Parkinsono ligos simptomus – kalbos, pusiausvyros sutrikimus, judesių sulėtėjimą, eisenos pasikeitimus, galūnių bei kūno sukaustymą, drebėjimą, orientacijos pablogėjimą, sulėtėjusį mąstymą.
Kokainą gavusios smegenys išskiria dopaminą. Tačiau kokainas neleidžia dopaminui grįžti atgal į smegenis – „kaifas“ ir pakili nuotaika trunka nenatūraliai ilgą laiką. Kai smegenys dopaminą pagaliau pasisavina, euforija staigiai dingsta, o ilgainiui natūralūs dirgikliai jau nebesukelia „malonumo“ – organizmas ima reikalauti kokaino.
LSD vartojant vyksta staigi jausmų kaita arba vienu metu jaučiami keli skirtingi pojūčiai, žmogus ima „girdėti“ spalvas ar „matyti“ garsus, sunkiai atskiria tikrovę nuo fantazijų, regi haliucinacijas, praranda ryšys su realybe. LSD vartotojus kartu apima ir neviltis, panikos bei psichozės priepuoliai, paranojiška baimė prarasti kontrolę, išprotėti, numirti.
Heroinas po trumpo ryškių ir malonių pojūčių antplūdžio lemia keletą valandų trunkančius „proto užtemimus“. Vartojant reguliariai, būsenų kaita (žvalumas-apsnūdimas) dažnėja, vystosi depresija. Priklausomybė nuo heroino („sėdėjimas ant adatos“) išsivysto labai greitai.
Populiariausi narkotikai Lietuvoje
2008 m. žalingų įpročių paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenimis, dažniausiai iš narkotinių medžiagų Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, yra vartojamos kanapės – jas nors kartą gyvenime yra bandę beveik 12 proc. (15-64 m. amžiaus) Lietuvos gyventojų.
Antras pagal populiarumą narkotikas – ekstazis, dažniausiai vartojamas jaunimo pasilinksminimo vietose. Ekstazio bandė 17 proc. naktinių klubų lankytojų.
Amfetaminas taip pat yra tarp jaunimo paplitusi sintetinė medžiaga, dažniausiai vartojama pasilinksminimo vietose – jį bent kartą gyvenime yra vartoję 12 proc. Lietuvos naktinių klubų lankytojų.
