Norėdami pataisyti situaciją, 27 šalių narių lyderiai pasirinko metodą, kuris buvo naudotas anksčiau – jie paskelbė „apmąstymų laiką“ Bratislavos višūnių susitikime. Jo metu dar kartą pavirtinta, kad norima kartu judėti į priekį. Ir palaikymas Sąjungai tuo metu išaugo.
Taigi, 27 valstybės narės turi susikurti naują ir įtikinančią ateities viziją. Jos pagrindas – piliečiai turi atsidurti pačiame jos centre, t. y. viskas turi būti daroma dėl jų. Šiuo metu žmonės bijo migracijos ir terorizmo, jie ilgisi saugumo jausmo, kurį ES ir jos šalys narės gali teikti, jei sugebės išlaikyti savo išorinių sienų kontrolę ir pajėgs toliau vieningai dirbti kovos su terorizmu srityje. Ekonominis saugumas šiek tiek padidėjo nuo kovos su euro zonos krize, tačiau atsigavimo keliu dar tik pradėta eiti ir reikia dar labai daug padaryti. Ypač tai galioja vieningos rinkos srityje.
Vis tik žmonių susirūpinimas kyla iš kur kas giliau ir negali būtų išspręstas keliais sprendimais, priimtais Briuselyje. Ir šis susirūpinimas apima globalizaciją, darbo saugumą, migraciją, suverenumą ir korupciją.
ES yra pakankamai lanksti
Istorija niekuomet nesikartoja. Tačiau galime įžvelgti nemažai baimių ir situacijų, kurios kilo po Pirmojo pasaulinio karo ir kurios yra aktualios dabar. Pergalingas globalizacijos žygis pasiekė sulėtėjimo fazę – idėja apie sienų grąžinimą darosi vis populiaresnė demokratinėse Vakarų valstybėse.
Antiglobalistai dabar labiau nei bet kada jaučia savo galią ir puola ES – juk Sąjunga su savo laisvu žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimu yra autentiškiausias globalizacijos įprasminimas Europos kontinente.
Ištisus dešimtmečius Europos integracija buvo pozityvus fenomenas Europos piliečiams. O kai atsirasdavo problemų, bandymai jas spręsti kartu tai pat dažniausiai susilaukdavo palaikymo. Tačiau tos dienos jau praėjo ir Briuselis dabar yra vaizduojamas kaip problemų, o ne sprendimų šaltinis. Artimiausia Sąjungos ateitis greičiausiai bus nulemta šių kelių aspektų: nesaugumas dėl santykių su svarbiausiu strateginiu sąjungininku – JAV; skausmingas pripratimas prie 27 valstybių Sąjungos; stiprus antieuropietiškas spaudimas šalių narių valdžioms; politinės kliūtis dideliems integraciniams žingsniams ir mažėjantis solidarumas tarp šalių narių. Tai reiškia, kad pasiekti Bratislavos deklaracijos tikslų bus labai sunku. Laimei, praeities krizių valdymas parodė, kad ES yra pakankamai lanksti ir gali išsaugoti investuotą politinį kapitalą bei dešimtmečių pasiekimus. Nacionalinių rūpesčių supratimas
Visi situacijos taisymai prasideda tuomet, kai yra pripažįstama problema. Tarkime, kad 27 Europos Sąjungos šalių narių lyderiai problemas pripažino Bratislavos deklaracijoje ir situacijos taisymas jau gali prasidėti. Tuomet žingsnių sąrašas ne toks ir trumpas.
Pirma, nacionaliniai elitai turėtų atrasti drąsos paaiškinti ES narystės svarbą ir jos pozityviuosius aspektus su tuo pačiu įtikinimu ar susidomėjimu kaip ir oponentai aiškina savo argumentus. Jei ne, tai... Deivido Camerono likimas turėtų būti vertinamas kaip įspėjimas, kas jų gali laukti.
Antra, kiekvienas, įskaitant ES institucijas Briuselyje, turi suprasti, kad moto „Ieškosime visai Europai tinkančio sprendimo“ jau nieko nebeapgauna. Tai reiškia, kad Europos Komisija ir Europos Parlamentas turi labai įsiklausyti į nacionalines problemas.
Trečia, tie, kurie norėtų susirinkti įmanomus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Sąjungos privalumus, turi suprasti, kad dabar nėra tinkamas laikas naujiems integracijos gilinimo žingsniams.
Ketvirta, turime daryti viską, ką tik galime, kad atkurtume solidarumą tarp šalių narių. Šalia to, kad reikia valdyti esamas krizes, tai tikriausiai reiškia ir kur kas jautresnį ES taisyklių interpretavimą. Briuselis negali rizikuoti sukurti dar didesnę įtampą. Atkurti solidarumą reiškia peržiūrėti ir interpretuoti šias taisykles kartu – tai taip pat reiškia ir atvirą diskusiją apie pamokas, kurias išmoko visos valstybės.
Pasiruošti Trumpo pasauliui
Penkta, turime pasiruošti taip vadinamam Trumpo pasaulio atėjimui – situacijai, kuomet santykiai tarp JAV ir Europos gali susilpnėti. Niekas realistiškai nevertina Europos armijos idėjos, tačiau ES šalių narių bendradarbiavimas saugumo srityje galėtų sulaukti daugiau dėmesio. ES būtinai turi iš naujo pažiūrėti į savo plėtros galimybes ir kaimynystės politiką.
Šešta, prekyba. Susitarimai tarp pagrindinių prekybinių galių dažniausiai jau yra mažiau susiję su tarifų mažinimų (šioje srityje mažai ką beliko daryti) ir daugiau su standartų kūrimu. Tik ateityje pamatysime, ar JAV kaip didžiausia ekonomika pasaulyje pasitrauks iš šio proceso. Bet tuo metu, kai JAV vis dar galvoja, ES lyderiai turėtų pasinaudoti šiuo laiku ir pradėti naują diskusiją su piliečiais apie globalizaciją bei deryboms su kitais partneriais. Pažanga ruošiant sutartį su Japonija jau pasirodė.
Septintas ir paskutinis aspektas – didelės krizės keičia balansą ES. Tam tikra prasme JK pasitraukimas duoda dar daugiau įtakos ir svarbos Vokietijos-Prancūzijos ašiai, kuri buvo šiek tiek susilpnėjusi po 2004 metais vykusio Sąjungos išsiplėtimo. Tačiau mažesnės šalys narės taip pat turės didesnės įtakos.
Matti Maasikas yra Estijos užsienio reikalų viceministras.
