Ar dar prisimeni, kaip vyresnioji sesuo klykdama išmesdavo Tave iš savo kambario už tai, kad iškuitei jos slapčiausius stalčius? Arba kaip su broliu pliekdavotės taip, kad net sienos dundėdavo? Ar tikrai taip smagu augti apsuptam brolių ir seserų? Gal tikrai vienturčiams gyvenime teko kur kas labiau privilegijuota padėtis?
Didžiosios Britanijos socialinių ir ekonominių tyrimų instituto „Understanding Society“ akademikai mano, kad vienturčiai vaikai yra kur kas laimingesni nei tie vaikai, kurie turi brolių ar seserų. Žurnale „State of Nation“ publikuojamas tyrimas, kuriame dalyvavo 100 tūkstančių žmonių iš 40 tūkstančių šeimų. Mokslininkai priėjo išvados, kad augdamas vaikas jaučiasi laimingesnis, kai turi mažiau brolių ir seserų. Be to, tyrimas rodo, kad vaikai, augantys tautinių mažumų šeimose, yra labiau patenkinti nei jų bendraamžiai anglosaksai.
Nesunku atspėti, kodėl vienturčiai jaučiasi laimingesni – jiems nebūtina kovoti dėl tėvų dėmesio, jų neskriaudžia ir neerzina broliai ar seserys, jiems netenka dalyvauti nesibaigiančiose peštynėse. Be to, užaugę gausesnėse šeimose prisimena, kad jų broliai ir seserys vaikystėje nuolat vogdavo jų daiktus ir pravardžiuodavosi.
Šio tyrimo rezultatai prieštarauja 2004 metais Valstybiniame Ohajo universitete (JAV) atliktam tyrimui, kurio išvadose vaikų psichologai teigė, kad brolių ir seserų nebuvimas neigiamai veikia vaiko socialinius įgūdžius – vienturčiams sunkiau susirasti draugų vaikų darželyje ar mokykloje, be to, jie užauga didesni egoistai.
Naujausiame tyrime pažymima, jog šiuo metu kas trečias paauglys skundžiasi, kad broliai ar seserys jį skriaudžia, o 25 procentai apklaustųjų pasakojo, kad susiduria su problema, kai šie neatsiklausę „skolinasi“ asmeninius daiktus. Nustatyta, kad daugiau nei pusė respondentų, turinčių brolių ar seserų, vienaip ar kitaip juos engė. Beje, mokslininkai užfiksavo ir tokių atvejų, kai šeimose vaikai ne tik neskriaudė, bet ir visapusiškai palaikė ir rėmė vienas kitą, o juk vienturčiai net neturi iš ko tikėtis pagalbos.
Taip pat paaiškėjo, kad daug vaikų turintys tėvai taip pat nesijaučia laimingi. Jų jaučiamo streso lygis smarkiai lenkia stresą, kurį patiria vienintelį vaiką turintys tėvai. Dalis tėvų tiesiog nebeturi jėgų kištis į besiriejančių vaikų santykius ir drausti jiems skriausti vienas kitą.
Pastaruoju metu Vakarų pasaulyje plinta tendencija, kai tėvai sąmoningai renkasi turėti tik vieną vaiką. Didžiojoje Britanijoje šeimų, turinčių vieną vaiką, skaičius penkiais šimtais tūkstančių viršija šeimas, turinčias du vaikus, kitaip tariant, 46 procentai tėvų apsiriboja vos vienu vaiku.
Įdomu tai, kad viena svarbiausių sėkmingos santuokos sąlygų yra laikomas abiejų sutuoktinių šeimyninių pareigų atlikimas. Tyrimas parodė, kad tai yra gerokai svarbiau nei vaikų skaičius. Amerikiečių tyrimų organizacija „Pew Research Center“ iš Vašingtono patvirtino, kad šiuolaikiniai sutuoktiniai svarbiausia savo pareiga nebelaiko vaikų auginimo ir auklėjimo. Šios organizacijos vykdyta apklausa atskleidė, kad vaikai užima vos aštuntą vietą sėkmingo šeimyninio gyvenimo prioritetų sąraše, juos lenkia materialinė gerovė, patogus būstas, panašūs pomėgiai bei interesai ir seksualinis partnerių suderinamumas.
