Kaip Lietuvos elitas Birštoną atrado

 Sūrūs Birštono šaltiniai minimi nuo XV amžiaus. 1846 m. Stakliškių kurorto gydytojas Benediktas Balinskis čia gydė pirmąją ligonę, kuriai nepadėjo Stakliškių gydomieji šaltiniai, o Birštone ji esą pasveiko. 1851 m. birželio 23 d. įkurtas Birštono kurortas (kiti šaltiniai nurodo, kad tik 1854m. pabaigoje Rusijos vidaus reikalų ministras pasirašė leidimą steigti kurortą), ypač ėmęs vystytis po gretimo Stakliškių kurorto didelio gaisro 1857 m. XIX a. pabaigoje jau buvo žinomas balneologinis kurortas, aprašomas kurortų vadovuose. Tarpukariu Birštono kurortą atrado ir Lietuvos elitas. Tiesa, nukonkuruoti dar caro laikais išpopuliarėjusių Druskininkų Birštonui nepavyko, tačiau kurortą imta aktyviai reklamuoti. Norintieji sustiprinti sveikatą vilioti „svajinga gamta“, „vienais geriausių Europoje“ mineraliniais vandenimis ir... pigumu. Gal išties Birštone kainos buvo mažesnės, nei Druskininkuose, tačiau pasilepinti sanatorijos malonumais tuomet buvo ne kiekvieno kišenei. Kurorto valdybai priklausančiose sanatorijose kambariai mėnesiui kainavo 90-200 Lt, dar 10 proc. būdavo įprasta palikti už aptarnavimą. Restorane valgyti dienai atsieidavo 5-6 Lt, mineralinio vandens vonia kainavo 3-5, purvo – 7-9 Lt. Tuo metu mokytojai per mėnesį gaudavo 300-400, policininkai – 300 Lt.