Mažame Kauno rajono miestelyje, kuriame gyvena Violeta (32 m.), daugelis turbūt nė nežino, kad nėščia jų kaimynė laukiasi kūdikio tam, kad pagimdžiusi jį... parduotų. Todėl Violeta niekam nesigiria apie savo nėštumą, nes gali būti kaimynų nesuprasta.
„Čia ne Jungtinės Amerikos Valstijos, kur surogacija – ne tik normalu, bet dabar netgi, galima sakyti, madinga, – sako Violeta (vardas pakeistas). – Lietuviams nepaaiškinsi, kad tai ne mano vaikas, kad jis neturi mano genų, kad nesu savo vaikais prekiaujanti iškrypėlė. Daugeliui surogatinė motina vis tiek asocijuojasi su kokia asociale, kuri už pinigus pardavinėja savo vaikus“. Taigi Violeta sako nesanti pasiruošusi surogatinės motinystės klausimais šviesti kaimynus ir gimines, o apkalbų ir pašaipų klausytis irgi būtų pernelyg sunku.
Vyras palaiko
Kad Violeta prieš mėnesį buvo išvykusi į vieną Kipro vaisingumo kliniką ir, kaip pati sako, „išnuomojo savo gimdą“, žino tik jos vyras ir artimiausia draugė.
„Kipre gyvenanti šeima negalėjo susilaukti vaikelio, nes tėvas buvo nevaisingas, tad buvo pasirinktas donoras, jo sperma apvaisintas motinos kiaušinėlis, o šis – įterptas man į gimdą. Po 6 mėnesių skrisiu atgal į Kiprą ir ten prižiūrima kvalifikuotų specialistų praleisiu likusį iki gimdymo laiką, o pagimdžiusi grįšiu namo. Kelionėje mane lydės vyras ir mūsų 6 metų sūnus“, – pasakoja Violeta.
Paklausta, kodėl pasiryžo išnešioti tai nevaisingai porai kūdikį, Violeta neslėpė – pagrindinis motyvas esąs gana dosnus atlygis. Tačiau kartu – dar ir tas labai geras jausmas, žinojimas, kad išpildei kieno nors didžiausią svajonę. „Žmonės nesupranta, ką patiria šeimos, negalinčios susilaukti vaikų. Daugelis siūlo įsivaikinti, bet juk įvaikintas vaikelis, kad ir kaip jį mylėsi, nebus toks artimas, kaip savas kūnas ir kraujas. O su surogatinės motinos pagalba vaikas turės bent vieno iš tėvų genus“, – sako Violeta, prieš pasiryždama tapti surogatine motina perskaičiusi apie surogaciją daug literatūros.
Lietuvoje – neteisėta
Kipro vaisingumo klinika, Lietuvoje ieškanti moterų, kurios sutiktų tapti surogatinėmis motinomis, jas siunčia pas advokatą Marijų Veličką. Tokias moteris jis konsultuoja teisiniais klausimais. Advokatas teigia, kad su surogacija vis dar siejama labai daug mitų, o Lietuvoje šios temos išvis, atrodytų, savotiškai vengiama. Juolab kad mūsų šalyje nėra nei dirbtinio apvaisinimo, nei surogacijos įstatymų. „Šioje srityje gerokai atsiliekame – kaimyninėje Lenkijoje, Ukrainoje, Čekijoje surogacija yra įteisinta, o Lietuvoje vaikutį pagimdžiusi moteris automatiškai tampa jo motina ir gali jo atsisakyti nebent atiduodama į gyvybės langelį. O atiduotą vaiką įsivaikinti užsienio piliečiams vis tiek būtų labai sudėtinga, gal ir visai neįmanoma“, – aiškina M. Velička.
Pasak advokato, minėtoji Kipro klinika, padedanti susilaukti kūdikių Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių poroms, Lietuvą pasirinko ne atsitiktinai – lietuvės daugeliui vakariečių atrodo labai patrauklios surogatinės motinos, nes yra simpatiškos, patikimos ir rimtos. „Nors būsimas vaikas neturės surogatinės motinos genų, daugelis tėvų vis dėlto nori, kad jų vaiką išnešiotų tam tikro tipo ar net išvaizdos moteris, – pasakoja M. Velička. – Pavyzdžiui, daugelis nesutinka, kad surogatine motina taptų juodaodė, nors vaikas juk neturės jos genų ir tikrai nebus juodaodis“.
Altruizmo – mažai
Į Kiprą nuo liepos tapti surogatinėmis motinomis iš Lietuvos išvyko jau trys moterys. Advokatas neneigia, kad pagrindinis jų visų motyvas – pinigai. „Altruistinė surogacija labai reta. Dažniausiai ji būna atlygintinė, tik nereikia žmogaus dėl to kaltinti – 10 000 eurų, kurie sumokami surogatinei motinai, iš tiesų nemaža suma. Viena moteris, sutikusi tapti surogatine motina, prasitarė, kad ji iš šitų pinigų savo dvi dukreles galės be rūpesčių leisti į mokyklą, o likusius pinigus investuos į buities pagerinimą. Argi gali ją kaltinti, kad nori geresnio gyvenimo savo vaikams?“ – svarsto M. Velička.
Šiaip ar taip, tapti surogatine motina gali ne bet kas – moteris turi būti nuo 24 iki 37 metų amžiaus, sveika, be žalingų įpročių, turinti bent vieną savo vaiką. „Kalbos, jog surogatinėmis motinomis tampa prasigėrusios asocialės ar benamės, yra visiška netiesa. Dažniausiai tai šeimą turinčios, dirbančios ar studijuojančios moterys“, – sako M. Velička.
Advokatas tikina, jog pagal sutartį su klinika surogatinėmis motinomis itin rūpinamasi. Nuskraidintos į Kiprą, ten jos pasirašo teisinę sutartį. Po apvaisinto kiaušinėlio įterpimo moteris gali grįžti į Lietuvą ir po pusmečio parskristi atgal, arba likti Kipre – ten ji bus apgyvendinta 4 žvaigždučių viešbutyje ir dar gaus 80 eurų savaitpinigių. „Štai viena moteris liko Kipre su savo sutuoktiniu, o šis sugebėjo ir darbą statybose 9 mėnesiams susirasti, – šypsosi M. Velička.
Tėvų nepažįsta
Pasak M. Veličkos, surogatinei motinai dalimis išmokama 10 000 eurų, apmokami reikalingi vaistai, vitaminai, mankštos ir masažai. Jeigu pagimdžiusi ji apserga depresija ar susiduria su kitomis sveikatos problemomis, tuo nemokamai pasirūpina kvalifikuoti Kipro specialistai. Jeigu moteris pagimdo dvynukus, jai sumokama 30 procentų didesnė suma. „Turime ne vieną atvejį, kai moteris, vieną kartą pabuvusi surogatine motina, ryžtasi tai daryti antrą kartą“, – atskleidė M. Velička.
Tikrieji vaiko tėvai ir surogatinė motina vieni su kitais nebendrauja ir lieka nepažįstami. „Pasitaikė atvejis, kai tikroji vaikelio motina surogatinę motiną, turinčią du vaikus, pradėjo mokyti, kaip elgtis, ką valgyti, kiek ilsėtis, ir šioji pradėjo nebekelti telefono ragelio, žodžiu, įvyko nemenkas konfliktas. Po šio atvejo klinika pakeitė taisykles ir nusprendė, kad tikrieji tėvai liks nepažįstami su surogatine motina ir neturės jokių kontaktų“, – pasakoja M. Velička.
„Reikia pabrėžti, jog nors pasaulyje populiaru vaikus išnešioti homoseksualioms poroms, Kipro klinika surogatinių motinų ieško tik tradicinėms šeimoms. Taip pat ši klinika nepraktikuoja tokios surogatinės motinystės, kai moteris apvaisinama vaisingo vyro sperma ir tampa pusiau biologine būsimo vaiko motina. Vaisingumo klinika ieško moterų tik tam, kad jos išnešiotų jau apvaisintus kiaušinėlius, o istorijų, jog išnešiojusi ir pagimdžiusi vaiką moteris būtų staiga persigalvojusi ir nutarusi jo neatiduoti, tikrai nėra pasitaikę“, – tikina M. Velička. Advokatas pridūrė, jog surogatinės motinos turi suprasti, kad išnešiotas ir pagimdytas kūdikis yra ne jų, kad jos – tarsi savotiškos donorės, padedančios į pasaulį ateiti naujai gyvybei, kuri pati atsirasti nebūtų galėjusi.
TIK FAKTAI:
Surogacija – donorystės forma, kai moteris įsipareigoja pastoti, išnešioti ir pagimdyti kūdikį, kuris bus atiduotas nevaisingai šeimai.
Surogatinė motina gali būti apvaisinta vaisingo tėvo sperma ir tapti pusiau biologine vaiko motina. Tokia surogatinė motinystė yra gerokai retesnė.
Ideali surogacija būna tada, kai abu tėvai vaisingi, o vaiko negali susilaukti dėl kitų priežasčių – tarkim, motina yra vaisinga, gali pastoti, tik dėl sveikatos problemų kūdikio išnešioti negali. Tada motinos kiaušinėlis būna apvaisinamas tėvo sperma ir įterpiamas į gimdą surogatinei motinai. Tokiu atveju vaikas turi abiejų tėvų genus.
Dažniausiai šeimoje būna nevaisingas vienas iš tėvų. Tada ieškoma donoro, kuris duotų spermos arba kiaušinėlį. Jei vaisingas tėvas, jo sperma apvaidinamas donorės kiaušinėlis – tada surogatinės motinos išnešiotas kūdikis turės tėvo genų. Jeigu vaisinga motina, o tėvas – ne, donoro sperma apvaisinamas motinos kiaušinėlis, ir kūdikis turės motinos genų.
Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriose dirbtinis apvaisinimas ir surogatinė motinystė yra labiausiai išplėtoti, surogatinė motina gauna maždaug 30 000 dolerių atlygį. Statistikos duomenimis, Amerikoje šiemet gimė 35 000 surogatinių motinų išnešiotų vaikų.
Pagal kūdikių, kuriuos pagimdo surogatinės motinos, skaičių antroje vietoje yra Didžioji Britanija, trečioje – Indija. Pastarojoje surogatinė motina gauna nuo 5000 iki 7000 dolerių užmokestį.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
