.jpg)
Kuomet kalbame apie intelektinę nuosavybę skaitmeninėje eroje, neišvengsime nepaminėję ir piratavimo – fenomeno, neatsiejamo nuo dalijimosi filmais, dainomis, knygomis ar kitais kūriniais. Piratų vertinimas nėra vienodas: vienose šalyse jie laikomi griovėjais, autorių skriaudėjais ar visuomenės atstumtaisiais, kitur – priešingai – drąsiais, nesavanaudiškais avantiūristais, kovojančiais su sistema. Kaip reikėtų vertinti piratus, siaučiančius internete, aptarinėjo intelektinės nuosavybės problemas internete sprendžiančio klasterio „Clear Digital World“ konferencijos „Interneto „eismo taisyklės“ ir vartojimo kodeksas – visuomenės brandos egzaminas“ dalyviai.
„Tūkstančius metų kūrusi darnaus gyvenimo normas, internete žmonija susiduria su anarchija, o valstybinės institucijos nesugeba apginti dalies savo piliečių interesų. Maža to, internete nebėra teritorinių ribų, visi gali būti bet kuo, o mūsų gyvenimus reguliuoja ir apie mus kone viską žino tokios virtualios „valstybės“, kaip Google ir kiti IT milžinai“, – mąsto klasterio „Clear Digital World“ (CDW) rinkodaros vadovas Romanas Matulis. Jis pažymėjo, kad internetui vis labiau dominuojant žmogaus kasdienybėje, būtina sukurti tam tikrą virtualios etikos kodeksą, panašiai kaip sukurtos visame pasaulyje galiojančios elgesio normos ar eismo taisyklės.
Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų, o atitinkamai net 11 ir 10 procentų apklaustųjų naudoja tik nelegaliu būdu įgytus filmus ir muzikos įrašus. Beveik du trečdaliai žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai atsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 metais Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų. Daugiau kaip 34 proc. apklaustųjų pagrindine piratavimo priežastimi įvardija didelį nelegalių IN gaminių prieinamumą, 30 proc. nurodė, kad tai – būdas sutaupyti pinigų, 24 proc. teigia nerandantys patogių būdų naudoti legaliai.
Prisitaikymo būtinybę pabrėžiantis komunikacijos specialistas Džiugas Paršonis pastebi kintančias piratavimo bei legalumo sąvokas: „Naujas verslo modelis – skaitmeninės prenumeratos, nuomos paslaugos – sukuria naują, švarų, vartotoją. Tokio žmogaus kompiuteryje esanti programinė įranga ar audiovizualiniai kūriniai negali būti laikomi piratiniais – viskas priklauso nuo jų konkretaus panaudojimo. Susitaikyti reikia ir su naujomis viso turinio perkėlimo į debesiją tendencijomis, kurioje laikoma informacija gali būti saugiai šifruojama, o talpa – neribojama. Už nedidelį mėnesinį mokestį suteikiama prieiga prie neribotų filmų, muzikos, knygų bibliotekų – tai pakeičia įprotį šiuos kūrinius siųstis į asmeninį kompiuterį. Beprasmiška kalbėti apie laikmenos mokestį ar fizinę savo kompiuterio buvimo vietą: greitai ekranus laikysime rankose, juos palaikantys procesoriai bus palikti namuose, o visas turinys saugomas nežinia kur laikomuose serveriuose“, – pasakoja Dž. Paršonis.
