Iki 2023 metų Kaunas vystysis pagal šį ketvirtadienį miesto tarybos patvirtinto Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano gaires. Tai yra pirmasis Lietuvoje pagal naująjį Teritorijų planavimo įstatymą patvirtintas bendrasis planas.
Bendrasis planas parengtas siekiant sukurti miesto ateities viziją, atitinkančią 2006–2015 metų Kauno strateginį planą, įvertinti ir tęsti miesto planavimą, suformuoti miesto aplinką, tinkamą Kauno miesto savivaldybės teritorijos ilgalaikiam ir nuolatiniam erdviniam vystymui.
„Tai yra vienintelis šiuo metu patvirtintas bendrasis miesto planas Lietuvoje, kuris parengtas pagal naująjį teritorijų planavimo įstatymą, todėl jo paruošimas šiek tiek užtruko. Kauno miesto bendruomenės buvo kaip niekad aktyvios dalyvaudamos šio plano rengime. Miestiečiai ir bendruomenės dalyvavo labai aktyviai, ir viešuose svarstymuose ir susirinkimuose buvo pateikta visa eilė plano tobulinimo pasiūlymų. Iš viso gavome apie 260 plano pakeitimų pasiūlymų, iš jų maždaug 200 buvo visiškai pagrįsti, į juos atsižvelgėme ir priėmėme“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
„Bendrojo plano laukė tiek miestiečiai, tiek verslininkai. Tai išties svarbus dokumentas, nulemsiantis teigiamus pokyčius miesto plėtroje“, – sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Dėmesys tarpukario architektūrai
Anot N. Valatkevičiaus, Kaune išskiriamos trys urbanistikai svarbios teritorijos: Senamiestis, Naujamiestis ir XXI a. centras. Dabartinis Senamiestis yra miesto istorinė šerdis ir lankomiausia vieta. Naujamiestis atlieka dabartinio miesto centro funkcijas.
Remiantis bendrojo plano nuostatomis, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas svarbiausių Kauno miesto išskirtinumą lemiančių tvirtovių ir laikotarpio, kai Kaunas buvo sostinė, statinių kompleksų bei atskirų statinių apsaugai ir tvarkymui, nes pirmojo nepriklausomybės laikotarpio architektūriniam palikimui anksčiau nepelnytai buvo skirta per mažai dėmesio.
Bendrajame plane XXI a. miesto centrą siūloma formuoti teritorijoje prie Savanorių prospekto tarp Tvirtovės al. ir Pakraščio g. Pagal Aukštybinių pastatų išdėstymo specialųjį planą, šioje teritorijoje yra leidžiama dangoraižių statyba. Taip pat čia yra natūralus traukos centras, veikia nemažai verslų.
Miesto pramonės ir rekreacijos gairės
Pramonė yra labai svarbi Kauno miestui, nes tai sritis, kuri užtikrina miesto ekonominį gyvybingumą. Svarbiausiu miesto pramoniniu centru išlieka pramonės rajonas tarp Taikos prospekto ir Chemijos gatvės bei tarp Pramonės prospekto ir Ateities plento. Naujai kuriamas viešosios logistikos centras, susijęs su planuojama europinio standarto geležinkelio trasa, numatomas Palemone, esamo geležinkelio mazgo teritorijoje.
Patvirtintame bendrajame miesto plane siūloma išlaikyti ir atgaivinti pramonės centrą ir Julijanavoje. Ši teritorija yra svarbi tuo, kad visame kairiajame Nemuno krante yra daug mažesnis darbo vietų skaičius negu kitoje pusėje, o tai sukelia nemažą švytuoklinę migraciją ir generuoja kertančius miesto centrą transporto srautus.
Kaip visai nauja pramonės ir logistikos teritorija numatoma prie vakarinio aplinkkelio. Mieste taip pat nurodomos mišraus naudojimo komerciškai aktyvios erdvės, kuriose koncentruojasi paslaugos, biurų nuoma ir prekyba.
Rekreaciniais ir sporto centrais laikomos tokios miesto teritorijos kaip Ąžuolyno parkas kartu su stadionu, Panemunės šilas, Pažaislio šilas su Kauno marių prieplaukomis, Kleboniškio miško parkas, Lampėdžių miško parkas ir tvenkinys. Miesto erdvinės struktūros modelyje didelis dėmesys skiriamas ir gamtiniam karkasui. Gamtinio karkaso elementai formuoja urbanistinio karkaso dalių išsidėstymą. Savo ruoštu urbanistinis karkasas performuoja gamtinio karkaso dalis. Kauno mieste svarbiausi stambaus mastelio gamtinio karkaso elementai, kurių neturi užgožti urbanistinės struktūros, yra upių slėniai, susidedantys iš pačių upių, jų apatinių terasų ir šlaitų.
„Bendrasis miesto planas yra reikalingas Kauno miesto savivaldybei, investuotojams, bendruomenei, teritorijų planavimo specialistams, architektams ir statytojams. Jo paskirtis – užtikrinti socialinės, susisiekimo, inžinerinei infrastruktūros tinkamą planavimą, gamtos ir kultūros vertybių teritorijų subalansuotą plėtrą, įvairių veiklos rūšių teritorijų plėtrą, gyventojų gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygų gerinimą, detalaus ir specialaus teritorijų planavimo dokumentų tarpusavio suderinimą, taip pat miesto plėtros perspektyvų vertinimą“, – dėstė N. Valatkevičius.
Bendrasis planas parengtas po viešų svarstymų su visuomene bei suderinimo ir patikrinimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje. Bendrąjį miesto planą parengė SĮ „Kauno planas“ specialistai.
