Prastas tas verslininkas, kuris nenori geriausios vietos mieste savo verslui. Vis dėlto, kaip tinkamai pasverti norus ir galimybes?
Bet kurio verslo sėkmę nemažai lemia patalpos, juk retas kuris norėtų atsidaryti parduotuvę ten, kur beveik nėra pėsčiųjų, prastas viešasis susisiekimas, o ir automobiliu tektų gerokai klaidžioti. Kita vertus, ar džiugintų tokia vieta, kurioje veikia keliolika tokia pat veikla užsiimančių įmonių?
Eilė į prekybos centrus
Komercinio nekilnojamojo turto (NT) konsultavimo bendrovės „CREalty Advisors“ vadovaujantysis partneris Marekas Kovalevskis pastebi, kad Lietuvoje dažnas verslas norėtų nuomotis patalpas prekybos centruose, nes ten, kur daugiau pirkėjų, teka ir gausesni pinigų upeliai. Vis dėlto patekti čia, net ir turint pakankamai investicijų, nelengva.
„Lietuvos prekybos centras „Akropolis“ net per krizę turėjo ilgiausią eilę norinčiųjų į jį patekti verslininkų. Jeigu šiandien ateisite iš gatvės ir pasakysite, kad norite išsinuomoti patalpas, gausite atsakymą, kad nėra vietos“, – komercinių patalpų paieškų niuansus atskleidė pašnekovas.
NT specialistas atkreipė dėmesį, kad išsinuomoti prekybines patalpas didžiuosiuose centruose sudėtingiausia naujai susikūrusiam verslui. Pagrindinė priežastis – prekybos centrų nepasitikėjimas verslo sėkme. „Kartais duris į pasitikėjimą padeda atidaryti geras prekės ženklas. Kartais ir jo neužtenka, todėl reikia įrodyti, kad esi vertas“, – įsitikinęs pašnekovas.
Jis jauniesiems verslininkams patarė pirmąsias parduotuves atidaryti ne prekybos centruose, o geroje judrioje miesto gatvėje. „Tokiu būdu, jei verslas pasiteisins, galima bus suvilioti prekybos centrus ir apeiti tą eilę, kurioje stovi kiti verslininkai“, – teigė M. Kovalevskis.
Kaip vieną iš svarbių staigaus ėjimo į prekybos centrą minusų, NT specialistas įvardijo ir tai, kad tokie centrai paprastai reikalauja iškart mokėti nuomos mokesčius už kelis mėnesius į priekį.
„Pradedantiems verslininkams gali tekti sumokėti įspūdingo dydžio avansus, ir sumokėti ne bankine garantija. Neretai tai būna 6 mėn. dydžio avansas ir dar turite sumokėti už to mėnesio nuomą. Praktiškai jūs vien startuojate su 7 mėn. mokesčiais“, - dėstė pašnekovas.
NT konsultacijų bendrovės „Newsec/Re&Solution“ Investicijų grupės Baltijos šalims vadovės Neringos Rastenytės teigimu, svarstant apie verslo steigimą prekybos centre ar miesto gatvėje, pirmiausia reikėtų įvertinti nuomos kainą, galimas pardavimo pajamas ir žiūrėti, ar esi pajėgus išlaikyti tą verslą.
„Patirtis rodo, kad per krizę nuomininkai pradėjo nuo parduotuvių uždarymo prekybinėse gatvėse ir labiau koncentravosi į veiklą prekybos centruose“, – sakė specialistė.
Konkurentai verčia pasitempti
Paklausti, kas geriau – būti šalia konkurento ar jo vengti, abu kalbinti pašnekovai teigė, kad dažnai konkurentas padeda pritraukti ir daugiau pirkėjų, tačiau ši taisyklė tinka ne visiems atvejams.
M. Kovalevskis pripažino, kad prieš dešimtmetį iš tikrųjų buvo gaji nuomonė, kad būti šalia konkurento yra blogai. Dabar, anot NT specialisto, tokia patirtis ne tik vertinga, bet ir būtina.
„Kaimynas, įkūrus verslą vienoje ar kitoje vietoje, labai svarbus. Jeigu prekiaujate drabužiais, būtų gerai, kad kaimynas užsiimtų tokia veikla. Tai vers ir jus pasitempti, ir pirkėjų daugiau pritrauks. Prekybos centre nepasirinksite patalpų – jas nurodys valdytojas. Renkantis patalpas Senamiestyje ar miegamajame rajone, verta pasidomėti jų istorija. Pavyzdžiui, Vokiečių gatvė nuo seno buvo žinoma kaip restoranų gatvė, tačiau, mano nuomone, ji šiuo metu pralaimi Vilniaus gatvės atkarpai nuo buvusio „Vaikų pasaulio“. Mes visiems, kurie nori atidaryti maitinimo įstaigas, rekomenduojame būtent tą atkarpą. Jeigu norima prekiauti prabangiais drabužiais, tuomet reikia stebėti, kur tokia prekyba vyksta. Paaiškės, kad tam labiau tinkama Rotušės aikštė. Kitaip sakant yra istoriškai susiformavusios gatvės, todėl niekam nerekomenduojame laužyti tam tikrų taisyklių“, - pasakojo pašnekovas.
Klausiamas apie ateities perspektyvas, kurios vietos galėtų būti panaudojamos komercinei veiklai, pašnekovas teigė matantis ganėtinai daug laisvos erdvės miegamuosiuose rajonuose.
„Ten yra potencialių prekybinių vietų, tiesiog mes jų nematome“, - sakė NT specialistas.
N. Rastenytė patvirtino, kad ypač drabužių, batų pardavimo srityje konkurentų koncentracija yra teigiamas dalykas, nes pirkėjai labiau linkę apsipirkti tokiose vietose, kur gali rasti keliolika, o ne vieną parduotuvę.
„Jeigu ko nors nerandi vienoje parduotuvėje, gali užeiti į kitą. Galima sakyti, kad tokios parduotuvės generuoja viena kitai srautus“, – pastebėjo pašnekovė. Vis dėlto, anot jos, padėtis būtų kitokia, jeigu šalia veiktų dvi panašaus pobūdžio maisto prekių parduotuvės. „Tuomet jau klausimas, ar pirkėjas, išėjęs nusipirkti pieno, perbėgs į kitą parduotuvę nusipirkti duonos. Ko gero, šiuo atveju labiau išlošia ta parduotuvė, kuri užima geresnę poziciją rinkoje. Sakyčiau, kad maisto prekių sektoriuje labiau reikėtų koncentruotis į geresnę vietą, aptarnauti tam tikrą aplinkinių gyventojų skaičių, o ne būti šalia konkurento, ypač jei nesijauti už jį stipresnis“, – svarstė NT ekspertė.
Patalpas nuomotis ar pirkti?
Dar viena dilema gali kilti tuomet, kai bus svarstoma, ar verta investuoti pinigų į nuosavas patalpas, ar verčiau nesukti sau galvos ir tiesiog patikusią vietą išsinuomoti.
N. Rastenytė pripažino, kad universalios formulės šiuo klausimu nėra, nes viskas priklauso nuo norų ir galimybių, tačiau objektyviai vertindama tiek vieną, tiek kitą variantus, pašnekovė pateikė tiek jų galimus privalumus, tiek trūkumus.
NT ekspertė svarstė, kad įmonė, nuomodama, o ne pirkdama patalpas verslui, turi didesnę laisvę tiek plėstis, tiek, jeigu kinta verslo ypatybės, patalpas mažinti.
„Nereikia užsiimti ir nekilnojamojo turto patalpų administravimu, tuo užsiima savininkas, todėl išnyksta tam tikras galvos skausmas“, - nuomos privalumus vardijo pašnekovė.
Anot jos, pliusų turi ir nekilnojamojo turto pirkimas, tačiau lygiai taip pat nestokoja ir trūkumų.
„Kai kurios kompanijos nori išlaikyti identitetą, todėl joms yra svarbu turėti nuosavas patalpas. Kai kur tradiciškai susiklosto, kad patalpos yra perkamos, o ne nuomojamos“, - teigė N. Rastenytė. NT specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad vienas iš nuosavų patalpų minusų – vertės svyravimai NT rinkoje.
„Kompanija, turėdama nuosavas patalpas, tampa stipriai priklausoma nuo rinkos pokyčių. Rinkai kylant, kyla ir nuosavo turto vertė, bet jai krentant, kaip kad ir atsitiko neseniai, krenta ir turto vertė. Tai atitinkamai daro įtaką ir įmonės vertės pokyčiams. Tuo tarpu nuomos atveju tokių rizikų išvengiama“, - sakė NT rinkos žinovė.
