2. Tas, kuris su jumis nesuderinamas.
3. Tas, kuris nenori tobulėti, arba tobulėja ne ta linkme, arba ne tuo pačiu greičiu, kaip jūs.
Skirtis ar nesiskirti?
Priežastis skirtis Nr. 1: Jūs nesulaukiate meilės iš partnerio
Žmonės santuokas tam ir sudaro, kad jaustųsi mylimi. Jūs kuo puikiausiai galite apsieiti ir be partnerio: gyventi patogiai, keliauti, mėgautis mažais džiaugsmais. Tačiau jūs nejausite visiško pasitenkinimo gyvenimu jei šalia nebus mylinčio žmogaus. Jūs turėtumėte žinoti, kad kažkam jūs – vienintelė/-is, kad jus myli, kad jūsų kažkam reikia. Žmogui labai svarbu žinoti, kad tai, jog jis egzistuoja šioje žemėje, kažkam yra svarbu. Labai skaudu jausti, kad žmogus, kuris „turėtų“ jus mylėti ir gerbti, to nedaro. Tikėtina, kad jūsų partneris turi kitas dvi savybes, reikalingas jūsų sąjungai: jis jums tinka ir tobulėja ta pačia kryptimi, kaip ir jūs. Bet jei jūs negaunate iš jo pakankamai meilės, jūsų dvasinis alkis lieka nepatenkintas.Kad ir kaip mylėtumėte savo antrąją pusę, kad ir kaip laikytumėtės santuokinės ištikimybės, jums bus sunku atsisakyti abipusės meilės galimybės jei jūsų gyvenime atsiras trečias žmogus.
Yra 5 priežastys, dėl kurių žmogus negauna jam taip reikalingos meilės:
1. Jūsų partneris emociškai kurčias ir užsisklendęs savyje, jis apskritai nieko nemyli.
2. Jūsų partneris emociškai kurčias tik jūsų atžvilgiu, dėl to gali būti kaltos jo nuoskaudos, pyktis, nuovargis.
3. Jūsų partneris jumis nepatenkintas. Jums trūksta suderinamumo, todėl partneris su jumis elgiasi nepakankamai gerai.
4. Gali būti, kad tai jūs atstumiate partnerio meilę.
5. Galbūt partneris nemoka parodyti savo meilės?
Neatmeskite šanso išsaugoti meilės sąjungą jei jūsų nepasitenkinimo priežastis – tai, kad iš partnerio negaunate pakankamai meilės. Rezultatas priklauso nuo to, kuri iš 5 priežasčių čia įsipainiojusi.Jei esmė slypi pirmojoje (jūsų partneris emociškai kurčias ir užsisklendęs savyje, jis apskritai nieko nemyli) arba trečiojoje (jūsų partneris jumis nepatenkintas, jums trūksta suderinamumo, todėl partneris su jumis elgiasi nepakankamai gerai) priežastyje, veikiausiai jūsų meilė pasmerkta. Išsirinkote sau netinkamą partnerį, todėl turėtumėte ieškoti ko nors kito.
Priežastis Nr. 2: Jūs ir jūsų partneris nesuderinami
Dauguma žmonių įsimylėdami nekelia sau užduoties būtinai susirasti partnerį, kuris būtų panašios kilmės, gyvenimo būdo, tinkamo charakterio. Ir vis dėlto sėkmingose porose partneriai daug kuo panašūs vienas į kitą. Tai pasakytina apie asmenines savybes, įsitikinimus, elgesį. Tokio pobūdžio panašumas sudaro sąlygas meilės sąjungos harmonijai. Jei nepakankamai pažįstate save, jums bus sunku suprasti, kokio partnerio jums reikia. Suderinamumo principai galioja tokiuose punktuose:
• Hobis (turizmas, menas, naminiai gyvūnai, muzika ir t.t.),
• Asmeninės savybės (amžius, išvaizda ir kt.),
• Sveikata ir požiūris į savoorganizmą (sportas, dieta, rūkymas, narkotikai, alkoholis),
• Filosofinės ir estetinės pažiūros,
• Išsilavinimas.
Priežastis Nr. 3: Jūs ir partneris tobulėjate skirtingomis kryptimis arba skirtingu tempu
Iš tikrųjų sėkminga santuoka grindžiama ne tik meile ir suderinamumu, bet ir nuolatiniu judėjimu. Tobulėjimas leidžia meilei augti. Yra didelis skirtumas, ar jūs esate kartu, ar gyvenate kartu. Gyvenimo procesas keičia meilės santykius, juos plėtoja. Jūsų meilės tobulėjimas priklauso nuo jūsų interesų. Kryptis, kuria juda jūsų meilė, atspindi jūsų suderinamumą.
Kai meilė vystosi, ji tarsi įgyja naują matavimą. Įsivaizduokite dviejų žmonių tarpusavio santykius, kurių vienintelis tikslas – būti kartu. Jie atrodo tarsi viena atkarpa, kurios galuose – Jis ir Ji. O jei šie žmonės turi dar ir kokį nors tikslą, link kurio juda, susidaro trikampis, kurio pagrindo galuose – Jis ir Ji, o virš jų – viršūnė, bendras tikslas. Tokios meilės sąjungos energija nukreipta į išorę, viršūnę, o iš jos driekiasi atgal, link abiejų partnerių. Bendras tikslas įkvepia partnerius tobulėti ir gerinti savo santykius.
Problemos kai partneris „keičiasi“
Jei jūs, kaip normalūs žmonės, tobulėjate, įgyjate naujų žinių, sulaukę trisdešimties gerokai skirsitės nuo tos asmenybės, kokia buvote aštuoniolikos. Keturiasdešimt penkerių jau būsite kitokia, nei buvote trisdešimties. Kuo labiau jūs save pažįstate ir tobulėjate, tuo akivaizdesni bus skirtumai. Keisis draugai, darbas, net ir jūsų meilė.Štai čia ir prasideda problemos. Tarkime, jūs ištekėjote 22 metų ir tuo metu buvote visiškai suderinami su vyru. Turėjote vieną tikslą gyvenime, judėjote ta pačia kryptimi. Norėjote turėti šeimą, gyventi jaukiai ir patogiai. Praėjo dvidešimt treji metai. Jums – 45-eri. Jūsų asmenybė iš esmės pasikeitė. Jums jau negana paprasto šeimyninio gyvenimo, jums norisi būti naudinga visuomenei. Jūsų gyvenimas įgijo naują tikslą, savirealizacijos etape perėjote į naują lygmenį. Tačiau štai iškilo problema: vyro visai nedomina jūsų naujieji poreikiai.
Jį tenkina tokia padėtis, kokia yra.Daugybė sutuoktinių porų anksčiau ar vėliau susiduria su tokia problema. Ir dažniausiai prieina tų pačių išvadų: ignoruoja faktą, kad jų interesai tapo skirtingi, ir taip izoliuojasi vienas nuo kito. Tokiame variante žmona stačia galva neria į naują veiklą – visuomeninius projektus, karjeros rūpesčius, politiką ar pan. Beveik visą savo laiką ji praleidžia su bendraminčiais. Vyras lieka kažkur tolumoje, antrame plane. Ilgainiui praraja tarp sutuoktinių tik didėja. Dažnai nutinka ir taip, kad žmona tokioje situacijoje sutinka žmogų, kurio požiūris į gyvenimą sutampa su jos naujuoju „aš“. Taigi ji atsiduria akis į akį su pagunda pradėti naują gyvenimą.
Kai partneriai tobulėja skirtingomis kryptimis arba skirtingu tempu, santuoka iš meilės virsta santuoka iš išskaičiavimo – jie gyvena kartu todėl, kad jiems taip patogiau. Be abejo, neverta tikėtis, kad jūsų partneris 100 procentų atitiks jūsų interesus ir tobulės lygiai taip pat sparčiai, kaip ir jūs. Tame nėra nieko baisaus – nedideli skirtumai jūsų sąjungai tik į naudą. Tačiau jums pačiai spręsti, ar jūsų naujieji interesai – į naudą jūsų meilei, ar atvirkščiai, yra pleištas tarp jūsų ir partnerio.Jei norite gyventi pilnavertį gyvenimą, jums jokiu būdu negalima ignoruoti permainų jūsų asmenybėse. Turėtumėte kaip galima daugiau bendrauti su partneriu, sąžiningai ir atvirai aptarti tai, kas vyksta. Papasakokite jam, kokia kryptimi judate, klauskite, kas domina jį. Galbūt paaiškės, kad jūsų naujieji interesai visai suderinami. Arba akivaizdžiai suvoksite, kad judate skirtingomis kryptimis.
Jei jūsų atvejis – kaip tik toks, teks priimti svarbų sprendimą.
1. Jūs galite judėti pasirinktu keliu viena, tuo pačiu išsaugodama santuoką. Tada turėsite susitaikyti su faktu, kad tik nedidelė jūsų gyvenimo dalis liks susijusi su partneriu.
2. Jūs nutraukiate santykius su partneriu ir susirandate kitą žmogų, judantį ta pačia kryptimi, kaip ir jūs.
Jei jūs ir partneris tobulėjate skirtingu tempu
Savaime suprantama, neįmanoma rasti partnerio, kuris tobulėtų identišku greičiu, kaip ir jūs. Net jei jūs abu žengiate ta pači kryptimi. Kiekvienas mūsų turi savitą vystymosi, poilsio ir augimo ciklą. Tačiau jei tobulėjimo greičiai pernelyg skirtingi, tarp jūsų ir partnerio atsiras didelė įtampa. Tai tas pats, kas judėti visiškai skirtingomis kryptimis arba būti nesuderinamais. Tikrasis suderinamumas apima ne tik bendras tobulėjimo kryptis, bet ir greitį.
Nepasiduokite pagundai
Kai jūs sprendžiate, ar santuoką išsaugoti, ar ne, jus veikia prieštaringi sumetimai. Neleiskite jiems išmušti jūsų iš pusiausvyros.
Veikiausiai yra sričių, kuriose jūs su partneriu vis dar suderinami. Tarkime, jūs mylite vienas kitą, sutampa jūsų charakteriai, tačiau tobulėjate skirtingu tempu. Arba, tarkime, tobulėjate daugmaž tolygiai, bet partneris jūsų nebemyli. Gali būti ir taip, kad partneris jus myli, domisi tuo, kuo ir jūs, tačiau jo charakteris pasikeitė tiek, kad jums sunku gyventi kartu. Taigi užduotis gali pasirodyti sudėtinga.
Nekoncentruokite savo dėmesio tik į tas sferas, kur jums su partneriu viskas gerai. Nepamirškite, kad sėkmingai sąjungai reikalingi visi trys komponentai, apie kuriuos kalbėta anksčiau.
Atsiras žmonių, kurie jums sakys: nenorėkite, kad viskas būtų idealu, taip nebūna. Jiems atsakyti galima taip: „Reikia pasistengti, kad viskas būtų gerai, ir tai man pavyks jei aš tobulinsiu mūsų meilę“. Neverta laukti iš partnerio, kad jis būtų idealus, tačiau gyvybiškai svarbu, kad jūsų santykiuose būtų visi trys šie komponentai.
Gali būti, kad jūs vis dar labai mylite partnerį. Jei susikaupęs pyktis ir nuoskauda nesugebėjo ištirpdyti jūsų meilės, vadinasi, ji labai stipri. Būna, kad nusprendę skirtis žmonės vis dar myli vienas kitą ir jų meilė neblėsta. Nesitikėkite, kad galiausiai ji vis tiek nuvys – to galite taip ir nesulaukti. Tačiau vien meilės santykiuose nepakanka kad su partneriu sudarytumėte laimingą meilės sąjungą. Reikia ir dviejų kitų elementų: suderinamumo ir tobulėjimo. Daugeliui jūsų tikriausiai yra tekę susidurti su tokia situacija: jūs mylite žmogų, bet to nepakanka kad išsaugotumėte meilės sąjungą.
Jūs nenorite pakenkti vaikams. Priežastis, aišku, labai rimta ir skausminga. Nė vieni tėvai nenori padaryti savo vaikų nelaimingais. O kaltės jausmas, likęs po skyrybų, ilgai graužia širdį. Tačiau ne paslaptis, kad nesusiklostę tėvų santykiai vaikams padaro kur kas daugiau žalos nei skyrybos.Vaikai nori, kad jų tėvai būtų laimingi, jaučia atsakomybę, kad tėvai nesutaria. Todėl nelaimingos santuokos saugoti dėl vaikų neverta. Taip jiems padarysite daugiau žalos nei ramiomis skyrybomis.
Dauguma vaikų, kurių tėvai pasiekė savo laimės – nesvarbu, kartu ar atskirai, išsaugojo su savo tėvais šiltus santykius, sveiką požiūrį į meilę ir tarpusavio sutarimą, nes patys matė, kad laimė ir meilė – anaiptol ne pasaka.Ir atvirkščiai: daugybė vaikų išauga nelaimingi iš pažiūros sėkmingose, bet viduje – nesutarimų draskomose šeimose, kur tėvai tempė sunkią neišlieto pykčio ir abipusių nuoskaudų naštą. Tokie vaikai užaugę nepasitiki meile, negali atvirai reikšti savo jausmų. To priežastis – tai, kad jie nuolat prieš akis turėjo neigiamą tėvų pavyzdį.Jei vaikai mato, kad partneris jus myli, jie taip pat išmoksta mylėti. O jei partneriai vienas kito nemyli, vaikai jaučiasi nelaimingi.
Skyrybos: kas galima ir kas negalima?
Negalima:
1. Nesunkinkite ir taip sudėtingos situacijos užmegzdami santykius už šeimos. Jums ir taip sudėtinga susigaudyti savo jausmuose partneriui, tad nepainiokite čia dar ir trečio asmens. Negalima džiaugtis pabėgus nuo vieno partnerio pas kitą. Santuoką reikia nutraukti tada, kai ji nustojo jus jungti. Neištikimybė tik maskuoja tikrąją problemą – kad negaunate iš partnerio to, ko tikėjotės. Nepasiduokite pagundai, tegul troškimas sulaužyti ištikimybę tampa simptomu, kurį atpažinus suvokiama: jūsų santuoka pavojuje. Panaudokite energiją tam, kad išgydytumėte savo meilę. Arba galutinai padėtumėte tašką.
2. Neturėtumėte laukti, kol jūsų meilė galutinai išsikvėps. Jei tikrai žinote, kad jūsų meilės sąjunga – pasmerkta, bet nepaliekate partnerio arba vis dar jį mylite, nutiks taip: jūsų sieloje kaupsis kartėlis ir nuoskauda, po kurio laiko visiškai atsiribosite nuo savo partnerio. Be abejo, tada skirtis su juo bus mažiau skausminga, bet jums teks savo kailiu patirti ir kai kuriuos negatyvius tokio elgesio rezultatus: visiems laikams sugadinsite santykius su tuo žmogumi ir negalėsite likti draugais, be to, užslopinsite savo emocijas, o tą emocinį kurtumą perkelsite į kitą savo sąjungą.
3. Neklaidinkite partnerio. Labai dažnai sutuoktiniai prieš skyrybas daro didelę klaidą norėdami sušvelninti smūgį. Jie iš paskutiniųjų bando vaidinti, kad viskas ne taip jau blogai, kad dar yra vilties. Jei tvirtai žinote, kad jūsų santuokai lemta iširti, neklaidinkite savęs iliuzijomis. Pasakykite partneriui visą, pilną teisybę. Tai bus mažiau skausminga ir labiau sąžininga. Neklaidinkite artimo žmogaus melagingomis viltimis. Jūs kur kas daugiau pagarbos ir meilės parodysite jei išsaugosite atvirumą.
4. Neklausykite draugų ir pažįstamų patarimų. Kai pasakysite jiems, kad ketinate skirtis, jų reakciją nuspėti nesunku. Jie dalins jums patarimus remdamiesi savo pačių situacija ir gyvenimiška patirtimi. Tarkime, jūs kreipiatės pagalbos į draugę, kurios gyvenime taip pat ne viskas gerai, bet ji nenori to pripažinti. Draugė garantuotai skatins jus išsaugoti šeimą ir dar pasmerks jūsų abejones. Jei draugė netekėjusi ir šiek tiek pavydi savo susituokusioms bičiulėms, ji veikiausiai patars jums nieko nelaukiant skirtis. Todėl pats geriausias patarėjas – jūsų vidinis, širdies balsas.
5. Nelaukite, kol būsite šimtu procentų tikra. Viena iš labiausiai paplitusių klaidų – tai, kad žmonės vis laukia, laukia, kada jau išgaruos paskutinės dvejonės. O dvejonių vis lieka ir lieka. Kiekvienam žmogui sunku skirtis, net jei jis žino, kad elgiasi teisingai. Jus su partneriu sieja labai daug kas – įpročiai, emocinis prisirišimas. Bet kuriuo atveju jausitės nejaukiai. Baimė vis stabdys: o kas, jei daugiau nieko taip ir nesutiksite? O jei darote klaidą? Tokie nuogąstavimai savaime suprantami. Visi iki galo jie nedings. Jei to lauksite, sprendimą teks atidėti visiems laikams. Todėl visų pirma kaip reikiant išsiaiškinkite savo jausmuose, ir jei priėjote išvados, kad sąjungą reikėtų nutraukti – pamirškite baimes, elkitės taip, kaip manote esant teisinga.
Galima:
1. Aptarkite su partneriu visus savo jausmus ir mintis, nepasikliaukite tik draugių patarimais. Jūsų partneris turi teisę žinoti, ką galvojate apie jūsų santuoką ir apie tai, kad svarstote skyrybų galimybę. Kuo atviriau kalbėsitės su partneriu, tuo daugiau šansų išspręsti savitarpio problemas ir išsaugoti meilę. Arba išsiskirti taikiai. Nelaukite, kol jums pačiai bus viskas iki galo aišku, neužklupkite partnerio su savo sprendimu tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Dalinkitės savo jausmais ir mintimis tada, kai tik jos kils.
2. Tegul vaikai taip pat žino apie padėtį šeimoje. Jei jūs nekalbėsite su vaikais apie savo jausmus, jie vis tiek jaus jūsų nuotaikas ir manys, kad dėl visko kalti jie patys. Vaikai patiria kur kas didesnė baimę kai jiems pasakote pernelyg mažai informacijos nei tada, kai jiems paaiškinate, kas vyksta, net jei tas paaiškinimas ir nemalonus. Tegul vaikai žino, kad mama ir tėtis šiuo metu nesutaria ir nėra laimingi, tačiau stengiasi padaryti taip, kad visiems būtų gerai. Nė nenumanote, kiek daug meilės ir supratimo gali parodyti vaikai tokioje situacijoje. Kai vaikas jaučia, kad jis taip pat dalyvauja problemos sprendime, jis patiria kur kas mažesnę traumą.
3. Kreipkitės pagalbos į artimuosius. Dalintis savo nelaimėmis su aplinkiniais nelengva, juk visada norisi atrodyti stipriu ir sėkmės lydimu žmogumi. Tačiau atsidūrus tokioje situacijoje reikia meilės ir palaikymo. Todėl kalbėtis apie tai su artimaisiais, be abejo, reikia. Nebūtina priimti jų patarimų, tačiau ištiesta pagalbos ranka ir supratingumas tikrai pravers. Ne pro šalį būtų kreiptis ir psichologinės pagalbos į šeimos santykių specialistus.
Pagal Barbaros de Andžels knygą „Šeimos laimės paslaptys“
