Parengė Julita Varanauskienė SEB banko šeimos finansų ekspertė
Kodėl žmonės dovanoja kalėdines dovanas? Ekonomistams sunkiai sekasi rasti atsakymą į šį klausimą. Beje, jų svarstymai ne ekonomistams gali pasirodyti gana ciniški. Vienas paaiškinimas – taip iš anksto atskleidžiame, kiek ketiname investuoti į santykius. Kitas paaiškinimas – norime pasirodyti kitiems dosnūs, sutvirtinti savo socialinę padėtį (kitaip tariant, žiūrime, kad mums patiems tai būtų naudinga). Trečias – altruistiškai dalijamės savo gėrybėmis su kitais (toks motyvas stipriausias šeimoje).
Kokia turėtų būti dovana?
Sociologai yra nustatę, kokia turėtų būti dovana: pirma, ji turėtų rodyti, kad dovanos davėjas žino, kokie yra dovanos gavėjo norai ir poreikiai, antra, dovanos praktinė arba estetinė vertė turėtų nustebinti dovanos gavėją, parodyti, kad dovanos davėjas žino daugiau apie gavėją, negu šis galėtų tikėtis, o trečia, ekonominė dovanos vertė turėtų atitikti emocinę santykių vertę. Vadinasi, galbūt vienam ar keliems artimiausiems žmonėms tokią dovaną galima išrinkti, bet tik ne gausiam būriui įvairių žmonių. Piniginė dovana, remiantis šiomis išvadomis, – nėra tinkamiausia...
Ekonomistai diskutuoja, ar dovanos nėra neracionalus lėšų švaistymas: juk neretai dovanos gavėjui dovanos piniginė vertė atrodo mažesnė negu jos davėjui. Atlikti tyrimai rodo, kad dažnu atveju dovanos gavėjas nebūtų sau pirkęs tokio daikto arba bent jau tiek išleidęs šiam konkrečiam pirkiniui. Nustatyta, kad labiausiai už dovanas permokama, t. y. dovanos gavėjui dovanos vertė yra gerokai mažesnė negu dovanos davėjui, jei seneliai dovanoja kokius nors daiktus anūkams (tiesa, tame tyrime dovanų gavėjai buvo jau studentiško amžiaus anūkai) ir jei perkamos brangios dovanos. Remiantis šiuo ekonominiu lėšų nešvaistymo požiūriu, piniginė dovana – ne tokia jau nevykusi mintis.
Kita vertus, šiuose dovanos gavėjo ir dovanos davėjo vertės palyginimo tyrimuose atsižvelgiama tik į piniginę ar praktinę dovanos vertę, bet neatsižvelgiama į tos dovanos sukeliamus sentimentus, prisiminimus. Kiti ekonomistai primena, kad dovanos ekonominė vertė – ne tik daikto kaina, bet ir laikas, skirtas tam daiktui surasti, išrinkti, nupirkti, atnešti. Dovanos davėjai galbūt efektyviau (t. y. ekonomiškiau) sugeba tą padaryti negu dovanos gavėjai – manau, rastume vyrų, kurie gyvenime nėra sau pirkę kojinių ar skutimosi putų ir kurie tikrai sugaištų ilgiau, nes neįsivaizduoja, kurioje parduotuvėje ar kuriame skyriuje šių daiktų ieškoti ir kiek jie gali kainuoti...
Vis tik per Kalėdas pinigų dovanojama rečiau negu daiktų. Matyt yra tam tikrų nerašytų taisyklių, ką tinka ir ko netinka dovanoti tokia proga. Kokią gi išeitį siūlo Kalėdų ekonomikos ekspertai tiems, kas visgi nelinkę dėti po eglute pinigų? Kad ir kaip būtų keista, dovanų čekis ekonominiu požiūriu nėra panacėja: maždaug dešimtadalis čekių lieka taip ir nepanaudota iki galiojimo laiko pabaigos. Protingiausia būtų, kad dovanų gavėjai paskelbtų savo pageidaujamų dovanų sąrašą. O jeigu tokio sąrašo nėra, tuomet verčiau nerizikuoti perkant brangias dovanas. Geriau kalėdinė dovana tegu būna prasminga negu didinga.
Kada pirkti kalėdines dovanas?
Ar gruodis tinkamas metas pirkti kalėdines dovanas? Juk išaugusi paklausa turėtų labai gundyti pardavėjus padidinti kainą (juk vis tiek nupirks...). Remiantis Statistikos departamento skelbiamais pastarojo dešimtmečio mažmeninės prekybos apyvartos duomenimis, gruodžio mėnesį specializuotose parduotuvėse knygų, papuošalų nuperkama maždaug pusantro karto, kosmetikos – maždaug du kartus, žaislų – beveik tris kartus daugiau negu vidutiniškai kitais metų mėnesiais. Statistikos departamento skelbiama kainų statistika rodo, kad prekių (saldumynų, knygų, žaislų, alkoholio), kurias neretai randame ar patys dedame po Kalėdų eglute, vidutinė kaina gruodį paprastai yra šiek tiek mažesnė negu lapkritį.
Kodėl didėjant paklausai nedidėja dovanų kaina? Vienas galimas naivus atsakymas – kad tai yra kalėdinė prekybininkų dovana. Kitas – kad prekybininkai žino, jog šiuo laikotarpiu pirkėjai, ypač tie, kurie neatideda dovanų pirkimo pačiai paskutinei minutei, skiria laiko rinkos ir kainų tyrimui. Vadinasi, sprendimą, kur pirkti, daugiausia gali nulemti konkurencinga kaina, todėl prekybininkas nebus linkęs didinti jos šiuo laikotarpiu.
Trečias – prekybininkai šiuo laikotarpiu taip pat nėra linkę (tegul ir nebyliai) sutarti nemažinti kainos: didžiausios tikėtinos apyvartos laikotarpiu kiekvienam iš jų pagunda sulaužyti šį susitarimą ir nusigriebti didesnę dalį pirkėjų visgi labai didelė – ir visi jie tą žino. Tyrimų, tiesa, atliktų kitose šalyse, duomenys rodo, kad vietinių gamintojų ir vidutinės klasės prekės paprastai nėra atpiginamos (pirkėjai šiuo laikotarpiu mieliau sutinka paremti vietinius gamintojus ir vis tik ieško ne prabangių dovanų).
Vadinasi, pirkti dovanas gruodį – laikas tinkamas, bent jau finansiniu požiūriu. Tačiau nereikėtų pernelyg ilgai atidėlioti. Paskutinėmis dienomis gali tekti gaišti laiką eilėse. Taip pat prieškalėdiniam sezonui būdingas reiškinys yra stresas dėl dovanų pirkimo, kuris, kuo mažiau lieka laiko iki švenčių, tuo darosi didesnis. Apsidairykime parduotuvėje paskutinėmis dienomis iki Kalėdų – ar daug pamatysime laimingų veidų?
Kas teikia Kalėdų džiaugsmą?
Šventės turi teikti džiaugsmą. Moksliniame žurnalo „Journal of Hapiness Sudies“, kuriame skelbiami tyrimai apie tai, kas žmonėms teikia laimę, T. Kasserio ir K. M. Sheldono publikacijoje „Ko reikia, kad Kalėdos būtų džiaugsmingos?“ pristatyti tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau džiaugsmo Kalėdos atneša religingoms šeimoms, taip pat ten, kur žmonėms svarbu per šventes būti kartu. Džiaugsmas gerokai mažesnis tuose namuose, kur Kalėdos svarbios dėl išleidžiamų pinigų ir gaunamų dovanų. Džiaugsmingų Kalėdų!
