Pradžioje mums atrodė, kad krizė – reiškinys: neigiamas ir trumpalaikis. Šiandiena atrodo, kad tai yra pokytis, kuriame turime dalyvauti visi: nuo kūdikių, kurių gimdymas ir auginimas tapo pagrindiniu FNTT ir SODROS tyrimų objektu iki senjorų, kurie verčiami bibliotekose išmokti naudotis internetu ( nors net elementariam pragyvenimui pinigų nepakanka).
Žmonija šiandiena stovi sankryžoje ir privalo apsispręsti, kuria kryptimi judėti toliau.
Kiekvienam iš mūsų iškyla dilema: kovoti už būvį čia ir dabar kaip eiliniam gyvūnui (gyvuliui) ar nepasiduoti velniavai, t.y. nugalėti save, išlaisvinant tikrąsias žmogaus savybes.
Miegoti, valgyti, saugotis bei užsiimti seksu – gyvuliškas pradas. Jeigu mes šinadiena tik tą ir tedarome, niekuo nesiskiriame nuo paršo, kuris ėda, kas papuolė, miega, saugosi ir kuiliasi.
Nelengva atsisakyti tų gyvuliškųjų savybių, tačiau toks tad ir yra žmogaus uždavinys.
Yra du keliai pokyčiams įvykdyti: arba per savo skausmingą patirtį arba per išmintį, pažinimą, teisingumo įgyvendinimą bei susijungimą su aplinka ir aplinkiniais.
Visuotinė transformacija per krizę, per savo skausmingą patirtį šiandiena atsispindi mūsų gyvenimuose: nuo asmeninių mikro pasikeitimų iki globalių- kaip klimato atšilimas ir gamtos kataklizmos.
Kas svarbiausia mums, kaip žmonėms? Kodėl atsitinka tai, ko labiausiai bijome? Kodėl sergam, nors ir labai to nenorime?
Mūsų, sielų gyvenimas yra įkalintas žmogiškame kūne, todėl visų pirma – privalome jį puoselėti ir mylėti. Žmonės myli savo kates ir šunis, tačiau nemyli savo kūno.
Geras, tvirtas, stiprus, sveikas ir gražus kūnas būtinas mums, kad galėtume lengvai prisitaikyti prie pokyčių, prie pasikeitusių gamtinių, socialinių bei gyvenimiškųjų sąlygų.
O antras mūsų, kaip žmonių-sielų uždavinys – susijungti į bendrą sielą. Žmonija prasidėjo iš vieno žmogaus – vienintelės Sielos. Biblijoje Jį pavadino Adomu.(ADAM – hebrajų klb.- žmonija iš žemės dulkių)
Šiandiena mes esam susiskaidę į šešis milijardus gabaliukų ir tarpusavyje kovojame, varžomės, išnaudojam vieni kitus, nekenčiam ir skirstome pagal spalvas, religijas, profesijas, pažiūras, politinius įsitikinimus, tautybę, valstybę seksualinę orientaciją ir panašiai. KODĖL, KODĖL, KODĖL, KODĖL?
Mes neigiame patys save, savo dieviškąsias savybes ir gebėjimus.
Kiekvieno kito žmogaus gyvenime mes matome savo sielos gyvenimą- tad kodėl mes jo nekenčiam ir trokštame nužudyti?
Susijungimas vyksta Sieloje-metafiziniame lygyje, tai reiškia, kad ne kūnai turi supanašėti, bet mūsų visų intencijos, norai, parama, pagalba, atsidavimas ir pasiaukojimas dėl kito žmogaus - mūsų visų bendrosios Sielos dalelytės. Mūsų visų energijos turi susilieti į vieną didelę energiją ir veikti visų mūsų labui.
Klauskime šiandiena savo artimojo, sutikto pažįstamo arba šiaip praeivio: „Kaip aš tau galiu pasitarnauti?“
Mes gyvename krizių eros pradžioje. Įvairūs mokslininkai ir teosofai šį amžių vadina Kali – žmonijos nuopolio amžiumi, kuris vienaip ar kitaip baigsis.
Mes žudome gyvūlius ir žmones vienodu tempu, nors Dievo įsakymas – Nežudyk!
Mūsų gyvenimo ašis – seksas ir pinigai, nors abiejų niekada nebus gana.
Mes trokštame įvairių daiktų, tačiau juos gavę - pasidžiaugiame vos akimirką.
Mes gėdijamės savo jausmų, nors tik dėl jų verta gyventi šioje ašarų pakalnėje.
Tikimės malonumo iš materialių dalykų, tačiau pamirštame malonumą bendrauti.
Bijome susirgti bei pasenti, tačiau vistiek mūsų kūnas serga, sensta ir numiršta.
Ar taip svarbu, kada mes mirsime? Svarbiau - dėl ko mes mirsime? Dėl saldesnio kąsnio, didesnės lovos, patogesnio ir storesnio gyvenimo, platesnio žemės sklypo ar dėl savo artimojo, savo vaikų (sub-Sielų) geresnio gyvenimo?
Ar geresnis gyvenimas reiškia patogesnį ir malonesnį kūno gyvenimą? Vargu.
Krizė- tai pokytis iš vienos būsenos į kitą. Žymiai svarbiau, kaip mes jaučiamės naujoje būsenoje, negu pats faktas apie krizę.
Šiandiena mums tenka pervertinti viską, kuo gyvenome iki šiol; įsisamoninti pokyčius, suvokti, kas dabar vyksta bei prisitaikyti prie naujos - Krizių Eros.
Gyvename rezultatų pasaulyje. Yra priežastis-šaltinis ir būtinai yra rezultatas-pasekmė.
Turime pasirinkti:
ar gyventi praeities pasekmėmis pykstant ir nerimaujant, ar inicijuoti naujas priežastis, kurios pakeis ateities rezultatus.
Krizių era mums skirta tam, kad galėtume palyginti ir atsirinkti, kas iš tiesų yra svarbu žmogui, t.y. jo Kūnui ir Sielai.
Pasirinkime atsakingai ir išmintingai:
Suvokime, kuom galime pasitarnauti savo bendrąjai Sielai.Pamilkime savo kūną ir galbūt nesirgsime, sensime lėčiau ir mūsų Siela džiaugsis labiau.Suvokime, kas yra pinigai, kaip juos naudoti, kad jų visada užtektų.Suvokime vyro ir moters sueities priežastį, puoselėkime santykius su partneriu.Išmokime įgyvendinti projektus, kurie sprendžia šiandienos problemas.Bendraukime, dalinkimės, ugdykimės bei atsiverkime vieni kitiem.
Dalius Viršilas – Ex Memel
