Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atrodo, ne juokais susirūpino politinių partijų finansavimu. Lengviausia ją dabar būtų apkaltinti populizmu, nes valstybės vadovė užsimojo prieš labiausiai tautos nemėgstamą instituciją – politines partijas.
Naujausių visuomenės apklausų duomenimis, jomis pasitiki vos keli procentai mūsų tautiečių. Kodėl? Juk būtent per partijas mes išrenkame valdžią, kuri dažniausiai visus ketverius metus vairuoja mūsų valstybės laivelį. Lyg ir pykti labai nebūtų dėl ko – kam patikime valdžios regalijas, tas ir vairuoja.
Vis suklystame rinkdamiesi? Galbūt. Bet ar per visą daugiau kaip dvidešimties metų nepriklausomybės laikotarpį mūsų partijos ir jų suformuota valdžia bent kartą buvo pakilusi, tarkim, bent jau į reitingų lentelės penketuką? Ne. Vadinasi, klystame per kiekvienus rinkimus. Tai kodėl taip vis atsitinka?
Turbūt reikėtų sutikti su šalies vadove, kad daug kas priklauso nuo pačios ėjimo į valdžią pradžios – politinių partijų finansavimo skaidrumo. Ar žmonės gali pasitikėti valstybės politine sistema, kai mato, kurlink veda daugelio partijų finansavimo schemos. O jos paprastos kaip du kart du: tu – man, aš – tau.
Kažin ar kas nežinojo, kaip tai daroma. Parėmei partiją per rinkimus ir gali tikėtis, kad atitinkamai būsi paremtas laimint įvairiausių projektų konkursus, gaunant milijoninius užsakymus, leidimus tam tikram verslui, statyboms, licencijas, skirstant Europos Sąjungos lėšas. Nesunku būtų atsekti, kas ką parėmė ir ką iš to laimėjo. Tik niekas to, išskyrus žiniasklaidą, nedarė. Kodėl, irgi nesunku suprasti – be nuodėmės liktų nedaugelis iš valdžioje esančiųjų.
Šiomis dienomis iš Viešųjų pirkimų tarnybos pasklidusi informacija tiesiog pribloškia. Per šešerius metus politines kampanijas 23,8 mln. Lt parėmusios įmonės laimėjo beveik pusę per tuos metus vykusių didesnės vertės viešųjų pirkimų, kurių vertė 20,5 mjrd. Lt. Kitaip tariant, kiekvienas milijonas litų paramos partijoms per tą laiką atnešė jų rėmėjams beveik po milijardą litų užsakymų. Pavydėtina investicija. Kažin ar dar kur nors įmanoma pasiekti tokį pelningumą.
Kai kurie liberalų veikėjai paskubėjo šią informacija pakrikštyti populizmu. Kaip liaudyje sakoma: vagie, kepurė dega. O ar ne liberalai daugiausia aukų yra gavę iš vadinamų „savų“ įmonių ir bendrovių? Tai gal iš tiesų, kad visiems viskas būtų aišku, kam nors reikėtų atlikti gilesnį tyrimą ir paskelbti, kas kiek aukojo ir ką vėliau laimėjo. Juk šitiek mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomų įvairių kontrolės tarnybų ir komisijų turime. Tada ir paaiškėtų, kas čia populizmas, o kas – ne.
Aiški ir tendencija: per viešuosius pirkimus aukotojai 2004 m. laimėjo viešųjų pirkimų, kurie sudaro apie 34 proc. visų pirkimų vertės, o 2007 m, – jau 44 proc. visų pirkimų vertės.
Nieko nuostabaus, kad šiomis dienomis Prezidentė D. Grybauskaitė su Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Audito, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Biudžeto komitetų bei Vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, STT, FNTT ir Generalinės prokuratūros atstovais suko galvą, kaip užtikrinti skaidrų šalies politinių partijų finansavimą.
„Neskaidrus partijų finansavimas – politinės korupcijos pradžia. Kaina, kurią tenka politikams mokėti už paramą rėmėjams, gali tapti grėsme demokratijai ir nacionaliniam saugumui“, – teigė Prezidentė.
Valstybės vadovė yra pateikusi pataisas, kurios uždraustų partijas remti juridiniams asmenims, taip pat perpus – nuo 20 iki 10 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių, t. y. nuo maždaug 40 tūkst. iki 20 tūkst. Lt – sumažinti leistiną aukos dydį fiziniams asmenims. Tokias pataisas šiuo metu svarsto parlamento komitetai.
Partijos ir jų atstovai Seime, žinoma, nėra labai laimingi, kad jau po metų vyksiančiuose Seimo rinkimuose gali tekti verstis su kur kas mažesnėmis sumomis negu iki šiol, todėl bando tikinti, jog uždraudus juridinių asmenų aukas reikėtų didinti partijoms skiriamą valstybės finansavimą. Tačiau tai daryti neskubama. Paprastai valstybės dotacijas gauna partijos, per paskutinius rinkimus surinkusios ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų. Kitų metų biudžete, kaip ir šiemet, tam numatyta beveik 5,5 mln. Lt.
Jei Prezidentės siūlomos pataisos bus priimtos, alternatyva juridinių asmenų finansavimui, jos nuomone, turėtų tapti pačių šalies gyventojų parama partijoms. Todėl siūloma supaprastinti nedidelių aukų teikimo tvarką, numatyti galimybę partijoms, kaip visuomeninėms organizacijoms, savanoriškai skirti dalį pajamų mokesčio. Partijoms teks persiorientuoti ir gyventi kitaip. Sunkiau, bet skaidriau, be iš paskos besivelkančių atidirbimo šleifų, bloškiančių jas į patį reitingų lentelių dugną.
