Vienas iš įsimintiniausių fantastinės trilogijos „Žvaigždžių karai“ epizodų – žvaigždėlaivio „Millenium Falcon“ šuolis į hipererdvę. Tačiau Lesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) fizikos magistrantai paskaičiavo, kad iš tikrųjų įskriedami į hipererdvę kosmoso keliautojai regėtų ne ištįstančias žvaigždes, o...
... šviesos diską. Savo atradimą magistrantūros studentai aprašė straipsnyje, kurį publikavo Lesterio universiteto mokslo tyrimų žurnalas „Journal of Physics Special Topics“.
„Jei žvaigždėlaivis iš tiesų egzistuotų ir galėtų taip greitai keliauti, be abejo, jo keleiviams reikėtų nuo spinduliuotės apsaugančių akinių, - dėsto vienas iš tyrimo autorių Railis Konorsas (Riley Connors). – Tačiau tai toli gražu ne viskas. Žvaigždėlavis turėtų būti kokiu nors būdu apsaugotas nuo žalingų rentgeno spindulių. O žvaigždžių nesimatytų dėl Doplerio efekto – dėl to paties efekto sulėtėja tolstančios greitosios medicininės pagalbos automobilio garsinės sirenos.“
Šviesos greitį pasiekusį žvaigždėlaivį pasiektų trumpesnės bangos, taigi, regimojo diapazono bangos sutrumpėtų iki rentgeno spindulių. Kaip tai atrodytų keliautojų akimis? Paprasčiausiai jie matytų žvaigždėlaivio priešakyje šviesos diską – tai būtų foninė mikrobangų spinduliuotė, pasislinkusi į regimąjį diapazoną. Foninė mikrobangų spinduliuotė (reliktinis spinduliavimas) – kadaise įvykusio Didžiojo sprogimo aidas, tebesklindantis visatos platybėmis.
Jaunųjų tyrėjų skaičiavimai taipogi rodo, kad rentgeno spinduliai stabdytų žvaigždėlaivį ir lėtintų jo greitį. Be to, žavigždėlaivį veiktų didžiulis slėgis, kurio įveikimui reikėtų daugiau energijos.
„Tyrimo rezultatus gavome remdamiesi Einšteino specialiąja reliatyvumo teorija“, – tvirtina vienas iš tyrimo autorių Džošua Ardžailas (Joshua Argyle). Tyrimo autoriai ragina į šią teoriją atsižvelgti ir kino industrijos kompanijas, statančias filmus apie kosmines keliones.
