• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

,,Vasara – nuostabus laikas naudotis gamtos suteikiamomis gėrybėmis, pasiimti kuo daugiau gyvybinės energijos iš augalų, valgyti daugiau vaisių ir daržovių“, sako chemijos mokslų daktarė, Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė, daugybės knygų apie vegetarizmą ir sveiką gyvenseną autorė Ksavera Vaištarienė.

,,Vasara – nuostabus laikas naudotis gamtos suteikiamomis gėrybėmis, pasiimti kuo daugiau gyvybinės energijos iš augalų, valgyti daugiau vaisių ir daržovių“, sako chemijos mokslų daktarė, Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė, daugybės knygų apie vegetarizmą ir sveiką gyvenseną autorė Ksavera Vaištarienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sveikos gyvensenos mitybos specialistė pasakoja, kad vasara atsiveria labai didelės gamtos galimybės, kurias privalu išnaudoti.

REKLAMA

„Labai sveika prisirinkti ir valgyti lauko pievų žolių: kiaulpienių, garšvų, dilgėlių lapų ir žiedų. Vėliau prasideda daržo prieskoniniai augalai: krapai, svogūnų laiškai, įvairios salotos, rukola, – tiesiog pasaka, labai daug gauname energijos iš saulės su šiais augalais“, tvirtina K. Vaištarienė.

REKLAMA
REKLAMA

Šalia mėsos – dvigubai daržovių

Nors K. Vaištarienė yra Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė, tačiau ji pripažįsta, kad yra žmonių, kurie niekada nebus vegetarais, o mėsą valgyti nėra blogai, tačiau tą daryti reikia saikingai ir su daržovėmis.

,,Aš nieko prieš – tegu valgo mėsą, bet jos per dieną užtenka 100 g ir būtinai šalia reikia suvalgyti dvigubai tiek daržovių. Apskritai žmogui per dieną baltyminio maisto reikia labai mažai. Mėsa, žuvis ar kiaušiniai – 100 g per dieną, bet tik kartu su daržovėmis“, pataria sveikos mitybos specialistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

K. Vaištarienė sako, kad jau daugelį metų pataria turėti tokią dienos normą: 400 g daržovių, 300 g vaisių, 350 g angliavandenių, krakmolo produktų ir 100 g baltyminio maisto moterims, o vyrams 200 g daugiau. O štai paaugliams – augančiam organizmui, pasak sveikos gyvensenos specialistės, dienos norma turėtų būti gerokai didesnė.

REKLAMA

,,Paaugliams nuo kokių 7 iki 20 metų reiktų suvalgyti net 1,5 kg maisto per dieną – daržovių 500 g, 400 g vaisių, angliavandenių 400 g, baltyminio maisto augančiam organizmui reikia 150 g – tai gali būti ir mėsa ar trys kiaušiniai per dieną, arba varškės, bet tik su daržovėmis“, dienos maisto normos sudėtį vardija K. Vaištarienė.

REKLAMA

Vengti pieno produktų ir bulvių

„Apskritai nelabai vertinu pieno produktus, nes jie gaminami iš virto pieno, tad gyvybinės energijos neturi ir tada virto pieno produktai naudojasi augalų energija mūsų viduje, kad būtų suvirškinti“, įspėja K. Vaištarienė. 

Taip pat Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė pataria valgyti mėsą ne su bulvėmis, o su daržovėmis ir apskritai prie mėsos nedėti garnyro, išskyrus daržoves.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

,,Blogai valgyti mėsą su bulvėmis, apskritai bulvės nėra geras maistas, nes tik jos žievėje yra visos maistinės medžiagos, o viduje – krakmolas, kurio koncentratas mums yra per didelis. Bulvę galima tik simboliškai valgyti, pavyzdžiui, prie silkės kartais, o prie raugintų produktų krakmolas išvis netinka. Bulvių aš pati nevartoju, nes nenoriu apkrauti kasos – kasa gamina amilazės fermentus, tačiau valgant bulves ji nespėja jų pagaminti pakankamo kiekio, kad galėtų suvirškinti visas bulves“, tikina K. Vaištarienė.

REKLAMA

Pasak K. Vaištarienės, garnyrą reiktų valgyti kaip atskirą valgį ir taip pat su daržovėmis. Ryžiai ar mažiau krakmolingi grikiai turėtų būti valgyti su daržovėmis valgyti – tai niekada nekenks.

Naudingosios sėklos

„Labai sveika susimalti visokių sėklų: moliūgų, saulėgrąžų, sezamo. Šias sėklas galima valgyti pusryčiams – 2 šaukštus sėklų sumaišyti su šiltu vandeniu, tačiau jų nereikia plakti – tik sumaišyti ir, prašau, – gaunate visų mikroelementų. Štai tokių pusryčių užtenka, nes sėklos sočios, o kam ten visko prisivirti ir prisikepti – paskui tik svoris auga“, apie patarimus pusryčiams kalba K. Vaištarienė. 

REKLAMA

Vasara reikia mažiau maisto

Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė sako, kad vasaros metu paros energijos poreikis yra apie 5 procentais mažesnis, tad ir kilokalorijų kiekis per parą galėtų būti šiek tiek mažesnis.

 „Vasaros sezonas iš karto mums asocijuojasi su šviežiais vaisiais ir daržovėmis, tad jų, iš tikrųjų, galėtume valgyti kiekvieno valgio metu, pasirinkti kiek įmanoma įvairiasnes rūšis. Prasideda uogų sezonas, daržuose auga salotos, pomidorai, agurkai, – jie turėtų būti mūsų racione. Iš esmės maisto asortimentas vasaros metu yra šviežiasnis, gaivesnis ir lengvesnis, bet nereikia pamiršti ir grūdinių produktų – košių; paukštiena, žuvis, – lengviau virškinami, baltymų turintys produktai. Kažką galima rinktis ir iš pieno produktų – svarbu, kad maisto įvairovė būtų pakankamai ir tai galioja ne tik vasaros sezonui“, kaip geriau maitinis vasaros metu pataria dietologė E. Kliukaitė.

Taip pat gydytoja dietologė E. Kliukaitė sako šiltuoju sezonu nepamiršti gerti daugiau vandens – mažiausiai 2 litrus per dieną.

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų