Tuo tarpu mokslininkai jau siunčia perspėjimo ženklus dėl konkrečių žaliavų galimo stygiaus ateityje. Pavyzdžiui, Masačusetso technologijos instituto analizė parodė, kad gali trūkti kobalto, jei jis nebus perdirbamas efektyviau ar didesniais kiekiais. Remiantis 2016 metų duomenimis apskaičiuota, kad vien iki 2030-ųjų pasaulinė kobalto paklausa išaugs nuo 235 tūkst. iki 430 tūkst. tonų ir ji bus mažiausiai 1,6 karto didesnė nei dabartinis pasaulio pajėgumas išgauti šį metalą.
Ličio-jonų akumuliatoriams, naudojamiems elektromobiliuose ir kitoje plataus vartojimo elektronikoje, atitenka maždaug pusę viso kobalto poreikio. Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį šių baterijų paklausa išaugs daugiau nei keturis kartus. Pats kobaltas dažnai iškasamas kaip šalutinis vario ar nikelio kasybos produktas, o jo kaina siekia apie 30 tūkst. eurų už toną.
Maža to, kobaltas yra ne tik brangus – jo gavyba reikalauja žmonių aukų. Didžioji dalis (apie 60 proc.) pasaulio atsargų tiekiama iš Kongo Demokratinės Respublikos, kurioje kasyba yra susijusi su vaikų darbu ir mirtimis.
Instituto mokslininkų teigimu, kobalto tiekimas yra adekvatus bent jau trumpuoju laikotarpiu, tačiau reikia atlikti daugiau metalo kasybos tyrinėjimų, pavyzdžiui, vandenyne. Be to, anot www.newscientist.com, reikia užtikrinti geresnį kobalto perdirbimą atgaunant jį iš nebenaudojamų elektromobilių, nešiojamųjų kompiuterių ir mobiliųjų telefonų baterijų.
Kita galimybė – pereiti prie akumuliatorių, kuriuose sunaudojama mažiau kobalto arba jo visai nėra. Kaip vasarį skelbė naujienų agentūra „Reuters“, Elonui Muskui priklausanti automobilių gamintoja „Tesla“ derasi su akumuliatorių gamintoju CATL, kad Kinijoje gaminamuose automobiliuose būtų naudojamos visiškai kobalto neturinčios baterijos. Tąkart nei viena įmonė viešai nekomentavo šios žinios, tačiau dar 2018 metais socialiniame tinkle „Twitter“ buvo pasirodžiusi žinutė, kurioje E. Muskas pareiškė norą atsisakyti kobalto: „Esamose „Tesla“ baterijose naudojama mažiau nei 3 proc. kobalto, o „kitos kartos“ automobiliuose jo nebus.“
Elektrinių automobilių ličio-jonų akumuliatoriuose paprastai naudojama arba nikelio kobalto aliuminis, arba nikelio mangano kobalto oksidai, nes jie gali ilgai tarnauti ir turi didelį energijos tankį – pagrindinį veiksnį, lemiantį, kokį atstumą vienu įkrovimu gali nuvažiuoti elektromobilis.
Anot „Reuters“, Kinijoje pagamintiems ir parduodamiems nedidelio nuotolio automobiliams „Tesla“ naudos ličio-geležies-fosfato baterijas, kurios yra daug pigesnės ir neturi tų pačių aplinkosauginių problemų kaip baterijos, kurioms reikalingas kobaltas. Trūkumas yra tas, kad šių akumuliatorių energijos tankis yra mažas, tad pasiekiamas nuotolis yra nedidelis.
Pramonės analitikai, tokie kaip Simonas Mooresas iš „Benchmark Mineral Intelligence“ Londone, spėja, kad šis žingsnis greičiausiai nebus pakartotas už Kinijos ribų, nes E. Muską labiau skatina siekis sumažinti gamybos sąnaudas Kinijoje, o ne palaipsniui nutraukti kobalto naudojimą.
Ličio- geležies-fosfato akumuliatorius jau plačiai naudoja kitos Kinijos įmonės, tarp jų – didžiausia pasaulyje elektrinių automobilių gamintojas BYD.
Anksčiau prognozuota, kad 2019 metais pasaulyje bus parduota beveik 2,3 mln. elektrinio transporto priemonių, palyginimui – jų 2018 metais buvo parduota apie 2,1 milijono.
