Šiuo metu Vakarai svarsto, kaip atsiliepti į nesibaigiantį kraujo liejimą Sirijoje. Kai kurie dabartiniam Damasko režimui oponuojantys sirai prašo, kad Vakarai paskelbtų neskraidymo zoną virš Sirijos. Vienas tokių – juristas Haithamas Maleh. Jo straipsnį išspausdino dienraštis „New York Times“.
„Sirai buvo žudomi beveik nuo pat to momento, kai Hafezas Assadas įsigalėjo aštuntajame ano šimtmečio dešimtmetyje. Dabar kraujo liejimas tęsiasi valdžią perėmus jo sūnui Basharui, istorija kartojasi, ir niekam, atrodo, tai, nerūpi“, – rašė Haithamas Maleh ir tęsė:
„Kovo mėnesį tarptautinė bendrija sudėjo viltis į taikos planą, kurį Kofi Annanas, buvęs JT generalinis sekretorius, suderėjo su Basharu Assadu. Tačiau pastarasis ir toliau tęsė žvėrišką Sirijos žmonių slopinimą, dėl kurio tūkstančiai žmonių žuvo ir šimtai tūkstančių turėjo bėgti.
Baisūs žiaurumai prasideda vos tik Jungtinių Tautų inspektoriams atsukus nugarą. Civiliai tampa taikiniais dėl to, kad išdrįsta į juos kreiptis, arba savavališkai žudomi dėl to, kad protestuoja. Aną savaitgalį daugiau nei 100 žmonių, įskaitant 30 vaikų, buvo nužudyti Hulos kaime, o antradienį 13 lavonų rasta surištų ir sušaudytų rytinėje Sirijoje.
Jau nuo pat pradžių buvo aišku, kad K. Annano planas beviltiškas. Jis reikalavo nutraukti ugnį prižiūrint Jungtinėms Tautoms, tačiau ugnies nutraukimas paprastai taikomas dviem tarpusavy kovojančioms armijoms, tuo tarpu čia yra tik viena armija, skerdžianti savo pačios beginklius žmones.
Taikos planas taip pat reikalavo, kad B. Assadas ir jo sėbrai „atsižvelgtų į teisėtus Sirijos žmonių lūkesčius ir rūpesčius“, tačiau šie žino, kad jeigu nors kiek galios suteiks opozicijai, tai jų režimui bus galas. Diktatoriai kaip B. Assadas kliaujasi absoliučia galia — žmonių ketinimai nesutaikomi su diktatūra.
K. Annano planas taip pat reikalavo, kad žurnalistams būtų leidžiama laisvai keliauti po visą kraštą. Tačiau Sirijos spauda nėra laisva jau 50 metų, ir neseniai myriop pasmerkti piliečių žurnalistikos praktikuotojai.
Tai, kad tarptautinė bendrija manė, jog taikos planas suveiks, tik parodė, kaip toli ji nusigręžusi nuo tikrovės Sirijoje.
Vakarai labai gerai moka kalbėti, jie pasinaudojo milžinišku žodynu, kad aprašytų padėtį Sirijoje ir kokia ji apgailėtina. Tačiau veiksmai garsesni už žodžius, aš jau nuo praėjusio liepos mėnesio raginu Vakarų galybes išprašyti Sirijos ambasadorius“, – skundėsi Haithamas Maleh ir tęsė:
„Deja, prireikė tokių žudynių kaip Huloje, kad jie tai sutiktų padaryti šią savaitę. Tuo tarpu tūkstančiai civilinių žmonių jau žuvo. Vakarai dabar turi pripažinti, kad režimas pasiekė liepto galą, kad rezoliucijos neturi vertės ir kad vienintelė ateitis Sirijai yra šalis be Assadų politinės dinastijos.
Mes neprašome į sausumą įvesti kareivių, bet prašome paskelbti virš Sirijos neskraidymo zoną, panašią į tą, kuri buvo įvesta Irako ir Libijos atvejais, ir prašome palaikyti opozicijos Laisvąją Sirijos armiją.
Neskraidymo zona sulaikytų valdžią nuo beatodairiškų išpuolių prieš civilinius žmones. Ji taip pat padėtų opozicijai sukurti demokratinę politinę platformą, nes jos vadovai galėtų keliauti ir kalbėti su žmonėmis nesibijodami, kad bus vyriausybės pajėgų nužudyti. O Laisvajai Sirijos kariuomenei tai duotų erdvės veikti.
Jai taip pat reikia ginklų, ir Vakarai turėtų padėti juos parūpinti, tačiau ginklus reikia dalyti kontroliuojamu būdu, o ne išmėtyti po Sirijos gatves.
Vakarai palaikė Libijos pulkininko Muammaro Kadafio nuvertimą, o dabar jo veiksmai atrodo menki palyginus su tuo, kas dedasi Sirijoje. Vakarams nedaryti to paties ir Sirijoje būtų veidmainystė“, – rašė dienraštyje „New York Times“ vienas Sirijos opozicijos vadovų, teisininkas Haithamas Maleh iš Kairo.
Apie tai, kad „K. Annanas bando nutildyti ginklų žvangėjimą ir kurti prielaidas dialogui, bet kad daugėja balsų, kurie Vakarų šalis ragina žengti vienu žingsniu toliau“, – rašė ir Paryžiaus katalikų dienraštis „Croix“.
Anot Stambulo dienraščio „Star“, „džiugu, kad Rusija nerems B. Assado iki pat karčios pabaigos. Šia linkme jau girdėti pirmieji signalai. Net ir Maskvai skerdynės Huloje atėmė žadą. Daugelis šalių dabar išprašo Sirijos diplomatus. Tendencija aiški. Dabar ir JAV kalba apie karinę intervenciją. Jei tik Damaske valdantieji anksčiau būtų klausęsi kitų“, – atsiduso Turkijos dienraštis.
Tačiau Maskvos „Rossijskajos Gazetos“ nuomone, „po tragiškų įvykių Huloje reikėtų nepriklausomo tyrimo, kad būtų nustatyti kaltieji. Tačiau Vakarai savo išvadas daro remdamiesi tik Sirijos opozicijos duomenimis, o ta visą kaltę dėl skerdynių suverčia vien Damasko režimui“.
Pekino dienraštis „Jiefang Ribao“ abejoja, ar Vakarai kariškai įsikiš, nes „Jungtinės Amerikos Valstijos to nenori, šalis pavargusi nuo karų ir šiuo metu ji pačiame prezidento rinkimų kovos vidury. Be to, Sirija nebūtų taip lengvai įveikiama, o dėl euro krizės ir brangios intervencijos Libijoje daugumai NATO valstybių trūksta pinigų naujam kariniam įsikišimui“, – rašė Kinijos dienraštis.
Mykolas DRUNGA
