Prancūzijos vyriausybė pasišovusi išgelbėti skolose skęstančią sunkiosios pramonės bendrovę “Alstom”. Bet Europos Komisija valdžios veiksmams nusprendė pritarti tik su tam tikra sąlyga. Laikraštyje “Wall Street Journal” teigiama, kad tai yra veiksmingas būdas kovoti su valdžios įsikišimu, pažeidžiančiu konkurencijos principus.
Bendrovė “Alstom”, gaminanti greituosius TGV traukinius ir ištaigingus turistinius laivus, išgyvens - bent kol kas. Rugpjūčio mėnesį Prancūzijos vyriausybė buvo nusprendusi gelbėti bendrovę - sumokėti jai 800 milijonų eurų už 31 procentą jos akcijų. Bet Europos Komisijos konkurencijos reikalų įgaliotinis Marijas Montis pagrasino paduoti Prancūziją į Europos teismą už dalinį bendrovės renacionalizavimą be Komisijos leidimo.
Baigėsi tuo, kad Prancūzijos valstybė paskolins “Alstom” 500 milijonų eurų, o už 300 milijonų nupirks 20 metų termino “Alstom” obligacijų. Jas galės paversti akcijomis, bet tik tam tikromis sąlygomis, kurios dar bus nustatytos - tikriausiai “Alstom” turės parduoti dalį savo aktyvų. Bendrovė bus priversta mažinti savo apimtį, antraip neišbris iš skolų, kurios siekia ne mažiau kaip keturis su puse milijardo eurų.
Europos Komisija laikosi principo neleisti valstybei gelbėti privačios bendrovės, nes visos Europos bendrovės turi konkuruoti lygiomis sąlygomis. “Alstom” atveju, nors valstybė bendrovei padeda, bet neišperka, todėl bendrovė vis tiek pati turi rasti pinigų.
Praktiškai labai sunku sutrukdyti valstybėms teikti finansinę pagalbą bendrovėms. Pernai gruodį Prancūzijos vyriausybė suteikė paramą Prancūzijos telekomui atverdama galimybę skolintis 9 milijardus eurų. Nors tuo metu telekomas turėjo apie 70 milijardų eurų skolos, šios valstybės garantijos užteko pakelti investuotojų pasitikėjimą. Europos Komisijos įgaliotinis Marijas Montis nusprendė ištirti, ar šitaip Prancūzija nepakenkė telekomo konkurentams.
“Alstom” atvejis kitoks, nes Europos Komisija įsikišo anksčiau. Bet ši strategija pavojinga. Viena vertus, “Alstom” gali atsisakyti parduoti vertingus savo padalinius, antra vertus, Europos Komisija gali nepritarti aktyvų pardavimui jų norinčioms įsigyti didžiausioms bendrovėms, nes mažesni konkurentai gali prieštarauti dėl rinkos monopolizavimo.
Montis sakė neprieštaraująs pasaulinio masto koncernų kūrimui Europoje. Kaip pavyzdį jis pateikė savo pritarimą 2001 metais Prancūzijos, Liuksemburgo ir Ispanijos metalurgijos firmų susiliejimui - taip buvo sukurta didžiausia pasaulio metalurgijos bendrovė “Arselor”.
Didesnis pavojus yra tas, kad bendrovė “Alstom” per keletą mėnesių išeikvos gautus pinigus ir vėl atsidurs ant bankroto slenksčio. Tokiu atveju profsąjungos vėl keltų didelį triukšmą, o bendrovė vėl prašytų pinigų iš Prancūzijos valdžios. Toks pavojus yra visai realus, nes šių metų pirmą pusmetį bendrovės užsakymai sumažėjo ketvirtadaliu. Praėjusią savaitę “Alstom” pardavė savo padalinį valstybinei bendrovei “Areva”, bet už tai vietoj planuoto pusantro milijardo eurų gavo mažiau negu milijardą.
Parengė “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Laimantas Jonušys
