2011 m. sausio 1 d. Estija tapo 17-ta Europos Sąjungos nare, įsivedusia eurą. Po maždaug 100 dienų nuo valiutos įvedimo vokiškos įmonės Estijoje pateikia teigiamas išvadas.
Privalumus įvedus eurą mato dauguma įmonių. Toks yra preliminarus vertinimas, atsispindintis kasmetinėje Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) įmonių apklausoje.
Daugiau nei du trečdaliai vokiškų įmonių Estijoje pajuto teigiamą poveikį savo įmonei, neigiamai paveikti jautėsi tik 6 procentai apklaustųjų. Kaip didžiausią naujos valiutos įvedimo privalumą įmonės nurodo supaprastintą buhalteriją, taip pat ir sandorių išlaidų mažinimą, valiutos kurso keitimo rizikos išnykimą. Daugiausia naudos iš to turi įmonės, užsiimančios paslaugomis bei prekyba, kurios ir išreiškė didžiausią pritarimą.
Kita svarbi euro įvedimo pasekmė yra užsienio verslo partnerių pasitikėjimo stiprėjimas: kas penktas Vokietijos verslininkas pažymi tai kaip svarbiausią veiksnį stojant į euro zoną. „Bendros valiutos įvedimas buvo svarbus ženklas, kuris ir toliau gerina klimatą investicijoms. Euras išblaško abejones, suteikia saugumą ir tvariai stiprina Estijos, kaip vietos verslui, statusą“, - taip paklausos rezultatus komentuoja Thomas Schöllkopf, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) prezidentas.
Kaip trūkumus įmonės dažniausiai minėjo išlaidas, susijusias su perėjimu prie kitos valiutos. Beveik pusė apklaustųjų pažymi, kad praktinis pasiruošimas ir finansiniai valiutos keitimo kaštai yra neigiamiausi euro įvedimo aspektai. Keletas įmonių nurodė ir galimą kainų konkurencijos rinkoje paaštrėjimą bei didesnius gamybos kaštus. Vienas kitas balsas išreiškė susirūpinimą dėl galimai didėsiančių darbo užmokesčio sąnaudų, tačiau rinkos dalies praradimai dėl padidėjusios konkurencijos atsiradus naujiems rinkos dalyviams įmones labai negąsdina.
Teigiami poveikiai Latvijai ir Lietuvai
Euro įvedimas Estijoje naudos davė ir vokiškoms įmonėms kitose Baltijos šalyse. Įmonių skaičius Latvijoje ir Lietuvoje, kuris deklaravo teigiamą poveikį jų verslui, yra daug didesnis už skaičių apklaustųjų, kuriems valiutos keitimas Estijoje susijęs su daugeliu trūkumų. Apie trys ketvirtadaliai Latvijos ir Lietuvos įmonių nejaučia nei privalumų, nei trūkumų.
„Galima daryti išvadą, kad vokiškos įmonės, įsikūrusios Baltijos šalyse, iš euro įvedimo gali turėti tik naudos. Tai visų pirma liečia Vokietijos įmones Estijoje, kiek mažiau įmones Latvijoje ir Lietuvoje“,- po gerų trijų mėnesių nuo valiutos pasikeitimo kaip teigiamą rezultatą pastebi Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) generalinė direktorė Maren Diale-Schellschmidt. Pasitvirtino ir 2010 metų pavasarį darytos įmonių apklausos lūkesčiai. Jau tada visi Estijoje įsikūrę apklaustieji pasisakė už euro įvedimą.
Latvijoje ir Lietuvoje šiuo metu apie trys ketvirtadaliai vokiškų bendrovių remia tos šalies įstojimą į euro zoną. Apklaustųjų nuomone tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje perėjimas prie kitos valiutos neįvyks ankščiau nei 2014 ar 2015 metais.
