Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (VGPUL) medikus apstulbino lietuviui Kipre suteiktų būtinosios pagalbos paslaugų kokybė. To, ką išvydo ištyrę iš užsienio parvežtą pacientą, mūsų medikai nepamirš ilgai.
Vienas Kipre atostogavęs vilnietis sportuodamas susilaužė kaklo slankstelį, kaulo atplaišos sužalojo nugaros smegenis. Kaip ir pridera, Kipro medikai suteikė būtinąją pagalbą – ligonį operavo.
Atsivėrė pragulos
Po kelių savaičių žmogus buvo pargabentas į tėvynę ir paguldytas VGPUL. Šios ligoninės neurochirurgas, laikinasis neurochirurgijos skyriaus vedėjas Žydrūnas Račkauskas pasakojo: „Tokios traumos dažnai palieka pasekmių visam gyvenimui, todėl svarbu kuo greičiau sutekti tinkamą pagalbą. O mes paciento kryžmens srityje išvydome tokią didelę ir gilią pragulą, jog matėsi plikas kaulas. Kad per 1,5 mėnesio iškristų dešimties kvadratinių centimetrų audinių gabalas… Ne, tikrai nepamenu atvejo, kad mūsų ligoninėje kada nors taip būtų nutikę“.
Viena galimų priežasčių – labai prasta priežiūra. Pragulos gali atsirasti ir dėl suspaustų stuburo smegenų sutrikus audinių trofikai (prakaitavimui, odos kraujotakai). Tais atvejais, pasak mediko, vystosi audinių nekrozė.
Todėl nutarta pacientą ištirti kompiuteriniu tomografu. Tai, ką išvydo, gydytojams sukėlė šoką… „Jei mūsų medikas taip išoperuotų, mažiausiai du metus neleistume operuoti. Pirmųjų metų neurochirurgijos rezidentas ko gero tokį darbą atliktų geriau, - stebėjosi Ž. Račkauskas. – Operuojant panaudotas geros kokybės implantas, kuriuo užfiksuoti virš lūžio ir žemiau jo esantys nugaros slanksteliai.Tačiau lūžęs slankstelis nepašalintas, sutrupinti kaulai tebespaudė nugaros smegenis“. Viena implanto dalis užfiksuota neteisingai: užuot pritvirtinus prie kaulinio audinio, implantas priveržtas prie mažiau tvirto tarpslankstelinio disko. Sostinės gydytojams pavyko operuojant sutvarkyti pragulą. Tačiau lietuvio laukia dar viena operacija. Lietuvos medicinos įstaigos neturi įrankių, kuriais būtų galima nuimti paciento stuburą sutvirtinantį implantą, mat šie gaminami ne Europoje. Kai medikams pavyks atsisiųsdinti tinkamus įrankius, neteisingai pritvirtintas ir pacientą žalojantis įtaisas bus pakeistas kitu.
Mūsų medikai - paklausūs
„Važinėjame į užsienį ir žinome – mūsų atlyginimai prasti, aprūpinimas prastas, tačiau darbo kokybė – aukšto lygio, - pasididžiavimo Lietuvos medikų profesionalumu neslėpė Ž. Račkauskas. - Todėl dirbantys užsienyje ir skuba gydytis namo, pas savus medikus. Pas paruoštus Lietuvoje“.
Jam antrino SAM Teisės ir personalo departamento direktorė Nerija Stasiulienė: „Stebitės, kad užsienio lietuviai, jei tik paeina, skuba į Lietuvą gydytis? Kaip manote, kodėl mūsų šalies medikus graibstyte graibsto Norvegijoje, Danijoje ir kitose Skandinavijos šalyse? Todėl, kad mūsų medikų profesinis parengimas aukšto lygio“.
Mus „vysis“ švedai
VGPUL direktoriaus pavaduotojas Tomas Saladis tvirtino negirdėjęs, kad iš kitų šalių grįžę žmonės skųstųsi, jog jų negelbėjo nuo mirties. Anot pašnekovo, medikų klaidų pasitaiko visur ir visiems. Tačiau pašnekovas pripažino girdėjęs, kad JAV bei ES šalyse reikia labai ilgai laukti ligoninių priėmimo skyriuose.
T. Saladis dalyvavo viename iš Stokholmo medikų rengtų projektų. Pasirodo, švedai dar tik sieks, kad žmonės, kuriems lūžo šlaunikaulio kaklelis, patektų į ligoninę per 6 valandas. „Mūsuose tokie pacientai į ligoninę patenka per valandą“, – palygino pašnekovas.
Ar turi teikti pagalbą?
Ar mūsų medikai turi teisę gelbėti – operuoti, reanimuoti – iš užsienio atskubančius ten gyvenančius ir tų valstybių biudžetams mokesčius mokančius lietuvius? „Tie, kas suteikia būtinąją pagalbą, elgiasi teisingai – teisiškai tai daryti privalome, - paaiškino SAM Teisės ir personalo departamento direktorė Nerija Stasiulienė. – Mūsų žmonės jau įprato tuo naudotis. Ir ne tik tuo. Antai dirba užsienyje, grįžta į Lietuvą, sumoka mėnesį galiojančią savanorišką sveikatos draudimo įmoką ir skuba pas gydytojus: nemokamai taisosi dantis, tikrinasi sveikatą, atlieka įvairių tyrimų. Kai kurie net įsigudrina atlikti brangų magnetinio rezonanso tyrimą, motyvuodami tuo, kad „dažnai skauda galvą“. Savanoriško sveikatos draudimo įmoka mėnesiui kainuoja 218 litų.
Baigsis „katino dienos“
SAM pareigūnai tvirtina, kad šiuo metu vyraujanti ydinga praktika, kai kitose ES šalyse dirbantys mūsų piliečiai, sugrįžę trumpam į Lietuvą, sumoka nedidelę vienkartinę mėnesinę įmoką į Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir gauna sveikatos priežiūros paslaugų, kurių kaina gali keletą kartų viršyti draudimo įmokos sumą, netrukus pasibaigs. Mat ši praktika nėra visiškai teisėta: taip pažeidžiamas solidarumo principas. „Jau 2010 metais planuojama visoje Europos Sąjungoje įdiegti ir pradėti taikyti elektroninio keitimosi duomenimis tarp valstybių narių sistemą. Ši sistema leistų gydymo įstaigoms operatyviai nustatyti šalį, kurioje asmuo apdraustas“, - paaiškino N. Stasiulienė.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, jos teritorijoje įsigaliojo Europos Bendrijos teisės aktai. Juose reglamentuojama, kad asmuo gali būti apdraustas socialiniu (taip pat sveikatos) draudimu tik vienoje ES valstybėje narėje. Jei keliaujantiems po Europą asmenims prireikia būtinosios medicinos pagalbos paslaugų, šių paslaugų išlaidas kompensuoja šalies, kurioje jie dirba ir moka mokesčius, valstybinio sveikatos draudimo įstaiga.
Taigi užsienyje dirbantys Lietuvos piliečiai turėtų naudotis tos šalies, kurioje jie dirba, sveikatos draudimu ir atvykdami į Lietuvą atsivežti draustumą patvirtinantį dokumentą – Europos sveikatos draudimo kortelę. Su šia kortele būtinosios medicinos paslaugos Lietuvoje jiems būtų suteikiamos nemokamai (būtinosios pagalbos teikimo išlaidas apmokėtų šalis, kur jie yra apsidraudę).
Pirmosios dvi tyrimo „Kaip ES mūsų tautiečius gydo“ dalys čia ir čia.
