Vilniuje pirmadienį buvo surengta gaisro degalinėje gesinimo operacija, kurios metu degalinėje buvo gesinamas degantis automobilis bei užsiliepsnojęs žmogus.
Praėjusiais metais Lietuvoje kilo daugiau kaip 11,2 tūkst. gaisrų – 10 proc. jų sudarė transporto priemonių gaisrai. Renginio metu buvo trumpai pasakojama, ką kiekvienas gyventojas turėtų žinoti, susidūręs su tokia ekstremalia situacija, taip pat – kokios degančio automobilio gesinimo klaidos dažniausiai pasitaiko.
Bendrovės „Gaisriniai tyrimai“ atstovas Vytautas Valaitis pasakojo, kad 400 „Statoil“ degalinių darbuotojų buvo apmokyti, kaip turėtų reaguoti kilus gaisrui ekstremalioje situacijoje.
„Saugumas turi būti užtikrinamas visose gyvenimo situacijose. Per šias pratybas sumodeliavome atvejį, kai užsidega automobilio variklio skyrius ir transporto priemonės viduje esantis žmogus. Į pagalbą atskubėjęs degalinės darbuotojas atsinešė nedegų audeklą, kuriuo užgesino liepsnojančią žmogaus nugarą.
Kitas darbuotojas tuo metu gesintuvu gesino iš po variklio dangčio besiveržiančius dūmus. Po kelių minučių atvyko ugniagesiai gelbėtojai, kuriems liko tik atjungti akumuliatorių ir sutvarkyti gaisro vietą“, – įvykių eigą apibūdino V. Valaitis.
Koją pakiša baimė
V. Valaitis patarė, kaip derėtų elgtis užsidegus automobiliui. „Išjungus automobilio variklį ir neištraukus iš spynelės raktą pirmiausia reikia surasti variklio gaubto atidarymo rankenėlę ir gaubtui atšokus į tarpelį gesintuvu purkšti miltelių.
Numalšinus pirmąją ugnį, užsidėjus apsaugines pirštines reikia surasti rankenėlę gaubto atidengimui ir viena ranka lėtai keliant gaubtą, kita gesinti ugnį. Atidengus gaubtą ugnį reikia pradėti gesinti tikslingai, t. y. gesintuvu purkšti ten, kur liepsnoja ugnis.
Gaisrą užgesinus, kad dėl trumpo elektros sujungimo nekiltų naujas gaisras, reikia atjungti akumuliatorių“, – pasakoja V. Valaitis.
Anot jo, dažniausia klaida – kai baiminamasi atidaryti gaubtą ir gesintuvu pradedama purkšti ant gaubto viršaus arba ugnis pradedama gesinti iš apačios:
„Tokiose situacijose norisi viską padaryti greitai, tačiau skubėjimas neretai pakiša koją – vairuotojai supanikuoja ir neberanda gaubto kabliuko, o galiausiai jį suradę gaubtą atidaro per greitai. Tuomet deguonies gavusi ugnis dar labiau įsiplieskia.“
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Operatyvaus valdymo valdybos viršininko Kęstučio Aginto, pernai Lietuvoje transporto priemonėse kilo daugiau kaip 1,1 tūkst. gaisrų, šiemet per šešis mėnesius – 512.
Nuo 2004 m. Lietuvoje degalinių pastatuose bei jų teritorijose kilo 21 transporto priemonių gaisras. „Dažniausiai automobiliai užsidega dėl elektros instaliacijų gedimų, kiek rečiau – kuro tiekimo sistemos arba dujų įrangos gedimų. Norėdami išvengti gaisrų, vairuotojai turėtų nuolatos rūpintis automobilio saugumu“, – pasakoja Kęstutis Agintas.
