Kokybiškas paslaugas teikiančių laidojimo įmonių sistemos „Rekviem“ atstovai tikina, kad sunkią minutę išlikti racionaliems ir priimti tinkamus sprendimus labai sunku.
Pasak vienos iš „Rekviem“ įmonių, Radviliškyje įsikūrusių laidojimo namų „Atjauta“ vadovo Liudviko Matuzevičiaus, laidotuvių organizavimą galima suskirstyti į keturis pagrindinius etapus: atitinkamų tarnybų mirties fakto konstatavimas ir jo užfiksavimas, pasirengimas laidotuvėms, pati laidojimo ceremonija ir gedulingi pietūs.
„Pastebime, kad artimojo netekę žmonės, net jei mirtis jį ištiko po ilgos ir sunkios ligos, pasimeta ir nežino, nuo ko pradėti. Ypač tuomet, kai nėra kam patarti, arba pastaruoju metu patiems neteko dalyvauti laidotuvėse ar susidurti su panašiais rūpesčiais, – pasakoja L. Matuzevičius. – Todėl pagrindinis patarimas – nepulti daryti visko iš karto ir visko imtis patiems.“
L. Matuzevičiaus teigimu, neretai artimieji ar draugai, norėdami padėti, padaro „meškos paslaugą“ – ima patarinėti patys nežinodami tam tikrų dalykų, neturėdami patirties, o blogiausia, kai patarinėjama iš nuogirdų ar prisiklausius įvairiausių atsiliepimų.
„Velionio pagerbimas ir laidojimo ceremonija kupina rimties, tad bet koks nesusipratimas ar neapgalvotas žingsnis gali įnešti tikrą chaosą.
Taip dažniausiai nutinka, kai pačios laidojimo ceremonijos metu vadovauti imasi keletas žmonių, tada kiti dalyviai tiesiog nebežino, kieno klausyti, – patirtimi dalijasi L. Matuzevičius. – Kad išvengtumėte nesusipratimų ir nepageidaujamos sumaišties, laikykitės tam tikro eiliškumo ir jau iš pat pradžių stenkitės įsivertinti savo galimybes: kiek laiko galėsite skirti organizaciniams rūpesčiams ir kiek lėšų – laidotuvėms.“
Laidojimo namų „Atjauta“ vadovas pateikia atmintinę, kuri padės sunkią akimirką tinkamai pasirūpinti laidotuvėmis:
1. Mirties fakto konstatavimas ir užfiksavimas.
Mirus žmogui, pirmiausia turi būti konstatuojama jo mirtis.
Svarbiausi žingsniai, ką daryti mirus artimajam
• Jei Jūsų artimasis mirė namuose, nedelsdami praneškite bendrosios pagalbos centrui telefonu 112. Mirusiojo kūno negalima liesti, kol mirties nekonstatuoja medikai.
Atvykę medikai išrašys laikinąją medicininę pažymą, ją pateiksite šeimos gydytojui, kuris išrašys medicininį mirties liudijimą. Juo remiantis Civilinės metrikacijos skyrius asmens mirtį užregistruoja automatiškai.
• Reikėtų nepamiršti, kad velionio artimieji, kreipdamiesi į gydytojus, patys pasirašo pasižadėjimą atsisakyti skrodimo. Tai jų teisė.
• Jei Jūsų artimasis mirė ligoninėje, gydytojai išrašo medicininį mirties liudijimą, arba kreipiasi į teismo medicinos ekspertus, jeigu mirties priežastis yra neaiški. Šiuo atveju medicininį mirties liudijimą išrašo teismo medicinos ekspertai.
• Jei žmogus negalavo ir lankėsi pas gydytojus, dažnu atveju mirties priežastis gali būti aiški, tačiau jei mirė netikėtai ir nėra nė menkiausio įtarimo, nuo ko – kreipiamasi į teismo medicinos ekspertus.
• Jei žmogus miršta gatvėje, taip pat skambinkite pagalbos numeriu 112, iškvieskite greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus.
• Jei Lietuvos Respublikos pilietis mirė užsienio šalyje, medicininį mirties liudijimą išduoda tos šalies tarnybos. Lietuvos ambasada priima prašymus įtraukti į apskaitą užsienyje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio mirtį ir perduoda juos civilinės metrikacijos įstaigai Lietuvoje. Prašymą gali pateikti mirusiojo giminės, artimieji ar bet kuris kitas suinteresuotas asmuo.
• Kreipkitės į ritualines laidojimo paslaugas teikiančią bendrovę, kuri pasirūpins palaikų transportavimu ir suteiks kitas paslaugas pagal jūsų poreikį.
• Dėl nustatytų higienos normų velionio kūną paruošti šarvoti gali tik specialistai.
• Dėl laidojimo pašalpos į savivaldybės (seniūnijos) socialinės paramos skyrių pagal mirusio asmens buvusią gyvenamąją vietą arba laidojančio asmens gyvenamąją vietą galima kreiptis per 12 mėn. Tuo atveju, jei kreipsitės ne vėliau kaip per 10 dienų, pašalpa bus išmokėta per 24 val. Laidojimo pašalpą gali padėti sutvarkyti ir laidojimo paslaugas teikianti bendrovė.
2. Pasiruošimas laidotuvėms. Atitinkamoms institucijoms konstatavus mirties faktą, su pačiais artimiausiais šeimos nariais aptarkite, kur mirusysis bus šarvojamas ir laidojamas. Jei velionis yra išreiškęs testamente ar jam prilygintame dokumente norą dėl laidojimo būdo, artimieji turi atsižvelgti į jo valią. Kitu atveju dėl laidojimo būdo sprendžia artimieji.
Verta įsidėmėti, kad nors prieš keletą dešimtmečių mirusieji dar buvo šarvojami butuose ar namuose (ypač kaimo vietovėse), dabar tai daryti draudžia įstatymas.
Svarbiausi žingsniai organizuojant laidotuves:
• Nuspręskite, ar mirusio artimojo palaikus kremuosite, ar laidosite į žemę.
• Nuspręskite, ar laidotuvių organizavimu rūpinsitės patys, ar šį procesą patikėsite ritualinių laidojimo paslaugų centro atstovams ir planuotojams, kurie pasirūpins smulkiausiomis detalėmis.
• Gaukite savivaldybės arba seniūnijos arba jų įgaliotos kapinių administravimo paslaugas teikiančios įmonės leidimą laidoti kapavietėje palaikus arba karste, arba kremuotus urnoje.
• Pasirinkite laidojimo vietą kapinėse arba kolumbariume ir ją rezervuokite. Tai padaryti galite arba patys, kapinių priežiūros įstaigoje, arba patikėti tai laidotuvių procesu besirūpinančiai bendrovei.
• Jei mirusysis išreiškė pageidavimą, kad jo laidotuvėse dalyvautų ir atliktų apeigas išpažintos religijos dvasininkas, pakvieskite jį.
• Norėdami prisiminti velionio gyvenimo akimirkas, surinkite jo nuotraukas, kurias galėsite išdėlioti laidojimo namuose ant tam skirto staliuko, arba padėkite nuotraukų albumą. Dažnuose laidojimo namuose yra tinkama įranga rodyti nuotraukas ekrane kaip skaidres.
• Parinkite foninę muziką, kuri skambės šarvojimo salėje viso atsisveikinimo metu. Tai gali būti arba velionio mėgtos muzikos įrašas, arba groti pakviesti muzikantai (dažniausiai kviečiami smuikininkai, kanklininkai ar fleitininkai). Taip pat gali būti kviečiami giedotojai.
• Pasirinkite vietą gedulingiems pietums. Tai gali būti ne tik kavinė, bet ir vietos bendruomenės salė ar kita rami vieta.
• Apie šarvojimo, laidojimo vietą ir laiką informuokite velionio artimuosius, draugus, bendradarbius.
3. Laidotuvių diena. Laidotuvių dieną aukojamos išpažįstamos religijos šv. Mišios už mirusįjį. Jos gali būti aukojamos iš vakaro arba bet kurią dieną po laidotuvių. Prieš išnešant karstą ar urną iš laidojimo namų, atsisveikinti su velioniu lieka patys artimiausi žmonės. Ceremonijos metu taip pat gali skambėti rami muzika arba giedoti giedotojai.
Pagrindiniai žingsniai laidotuvių dieną:
• Jei laidojama netoliese, lydėkite karstą pėsčiomis, jei tenka važiuoti, važiuokite kolona paskui katafalką. Įnešant karstą į kapines, karstą lydi artimiausi žmonės, kiti eina iš paskos. Artimieji neša velionio portretinę nuotrauką.
• Atėjusiųjų pagerbti atneštas gėles nuneškite arba nuvežkite į kapines. Tai padaryti dažniausiai padeda susirinkusieji išlydėti.
• Laidotuvių metu dvasininkas sukalba maldą ir pašventina karstą arba urną.
• Po to, kai karstas arba urna nuleidžiamas į duobę, dvasininkas užberia jį sauja žemės, artimieji taip pat užberia po saują žemės.
• Kai karstas arba urna užkasama ir suformuojamas kauburys, į jį įsmeigiamas kryžius ar lentelė su velionio vardu, pavarde ir gimimo ir mirties data, ant kapo sudėkite visas gėles, vainikus, pastatykite ir uždėkite žvakes. • Jei urna statoma į kolumbariumo nišą, gėlių žiedai ir žvakės statomos prie jos, jei tam yra skirta vieta.
4. Gedulingi pietūs. Gedulingų pietų tikslas – susėdus kartu visiems laidotuvių dalyviams pagerbti mirusįjį maldomis, pasidalyti prisiminimais apie jį. Mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse vis dar laikomasi ilgų gedulingų pietų tradicijos su dvasininko ir giedotojų dalyvavimu.
Tačiau pastebima ir tokia tendencija, kad artimieji tiesiog susitinka prisiminti velionį su juo susijusiose erdvėse. Dažnai tokiu būdu pagerbia itin gausus būrys seniai nesimačiusių giminaičių, atvykusių iš įvairių mūsų šalies miestų ir miestelių ar užsienio.
Kaip tinkamai susiplanuoti laidotuvėms skirtas lėšas
Pasak L. Matuzevičiaus, didžiąją dalį laidotuvėms skirto biudžeto sudaro šarvojimo salės nuoma, drabužiai bei karstas, taip pat gedulingi pietūs.
Todėl labai svarbu nepulti priimti skubotų sprendimų, apsvarstyti, ar tikrai konkreti šarvojimo salė atitinka jūsų galimybes, kokiais drabužiai aprengsite velionį, kokį karstą ar urną pasirinksite.
„Drabužių ir karstų pasirinkimas iš tiesų platus ir jų kaina gali smarkiai svyruoti – nuo 100 iki 700 eurų. Rinkdamiesi karstą stenkitės nepasiduoti primetamai nuomonei ar nuostatai „Ką žmonės pasakys“. Juolab jei velionis bus kremuojamas“, – aiškina L. Matuzevičius.
Planuodami gedulingus pietus taip pat įsivertinkite, ar jums reikia užsakyti maitinimo paslaugas teikiančią įmonę ar kavinę.
Galbūt ramiam velionio pagerbimui galite pasirinkti, pavyzdžiui, miesto ar miestelio bendruomenės salę ar vietą, kurioje mėgo lankytis velionis. O gal su jo artimaisiais pabendrauti namuose arba, jei tinkamas oras, – gamtoje.
