Michaelis Pyneris vadovauja vienam inovatyviausių ir pasaulyje žinomiausių bendruomenių fondų „Shoreditch Trust“.
„Shoreditch Trust“ skatina bendruomeniškumą ir verslumą Londono Shoreditch rajone, kuris itin gerai atspindi šio kosmopolitiško miesto veidą: čia dėl geografinio patrauklumo įsikūrę ir ekonominio elito atstovai, ir nepritekliuje gyvenančios šeimos.
„Apie socialinės verslininkystės pranašumus galėčiau kalbėti ištisas dienas, tačiau ši sritis tuo ir žavi, kad per tas dienas galima labai daug nuveikti“, – interviu „Ekonomika.lt“ teigė M. Pyneris.
„Shoreditch Trust" jis vadovauja jau aštuonerius metus ir sako, kad džiaugiasi dirbdamas su ilgaamžiu projektu, kuris nesibaigė tik dosnia valstybės dotacija. Bet apie viską nuo pradžių.
400 projektų
Fondas „Shoreditch Trust“ įkurtas 2000 m., kai iš 500 paramos prašytojų pateko tarp 39 laimingųjų Jungtinės Karalystės projektų, kuriems valstybė skyrė lėšų Naujo bendruomenių kurso iniciatyvai palaikyti. Pasak M. Pynerio, manyti, kad projektui vykdyti skirti 59 mln. svarų yra beprotiškai dideli pinigai, neverta.
„Mes galėjome pastatyti daugiabučių kvartalą neturtingiesiems apgyvendinti ir išleisti visus pinigus, tačiau norėjome, kad šis projektas būtų tęstinis“, – pasakojo verslininkas. M.Pyneris neslepia, kad „Shoreditch Trust“ valdyba investavo ir savo lėšų, o tai dar labiau paskatino siekti skaidrumo ir efektyvumo.
Per 10 metų „Shoreditch Trust“ padedama ir konsultuojama Shoreditch bendruomenė Londone jau įgyvendino daugiau nei 400 projektų, tarp kurių ir pirmasis Londone gamtai draugiškas restoranas, vaikų žaidimų aikštelių tvarkymas ar kalėdinių pietų ruošimas senoliams.
„Mes nenorime tik pagerinti švietimo sistemos, sveikatos apsaugos ar gatvių švaros Shoreditch rajone, – sakė M. Pyneris. – Mūsų tikslas – kad susitelkusi bendruomenė spręstų problemas kompleksiškai pagal turimas galimybes ir prioritetus, o ne įstrigtų biurokratijos aparate, kaip neretai nutinka vietos valdžios institucijose.“
„Shoreditch Trust“ vadovas prisipažįsta, kad socialinėje verslininkystėje, kaip ir bet kuriame kitame versle, yra daug rizikos ir nenumatytų veiksnių, ir ragina daug laiko ir pastangų skirti situacijai nuodugniai tirti ir veiksmams planuoti.
„Rizikuoti smagu, bet rizikos grėsmė smarkiai sumažėja, kai ji pamatuota“, – įsitikinęs M. Pyneris. Organizacijos vadovas tikina, kad smagu, jog į juos kreipiasi ir viltį praradusių bendruomenės narių, kurių idėją kiti atstūmė kaip „blogą“.
„Mes priimame „blogas“ idėjas ir džiaugiamės galėdami jas paversti puikiais projektais“, – šypsodamasis pasakojo M. Pyneris.
Biurokratinės kliūtys
Pastarasis dešimtmetis „Shoreditch Trust“ darbuotojams ir bendruomenei buvo itin sėkmingas, tačiau M. Pyneris neslėpė, kad kliūčių neišvengta.
„Tenka pripažinti, kad daugiausia skeptikų sulaukėme iš vadinamosios vidurinės klasės atstovų, – teigė M. Pyneris, – o daugiausia vargo patyrėme dėl vietos valdžios nelankstumo: „Mes darome taip, ir viskas.“ Siekdami išvengti prieštaravimų su vietos valdžia ir norėdami palengvinti dialogą „Shoreditch Trust“ darbuotojai stengiasi būti išradingi ir lankstūs teikdami paslaugas: „Jūs mums – leidimą, mes jums – visą šlovę už projekto sėkmę.“
M. Pyneris pataria nesikreipti į valdžios institucijas su tuščiais prašymais, geriau iš karto pateikti rezultatus: „Nueikite pas juos (vietos valdžios atstovus – aut. past.) ir sakykite – turime jau parašytą projektą, kuris pagerins bendruomenės narių gyvenimą šiais būdais. Įvardykite būdus, būsimus rezultatus ir pridurkite, kad lėšų jau susirinkote – jiems teliks pritarti.“
Unikalios bendruomenės
Kalbėdamas apie regioninius skirtumus M. Pyneris pabrėžė, kad kiekviena valstybė ir bendruomenė turi atrasti sau tinkamiausių būdų plėtoti bendruomenių projektus ir skatinti socialinę verslininkystę.
„Nėra vieno aiškaus sėkmės recepto, tačiau žvelgti į sėkmingus pavyzdžius ir mokytis – būtina“, – teigė vadovas ir prisipažino, kad „Shoreditch Trust“ visada džiaugiasi kitų laimėjimais, o kartu stengiasi atsiliepti ir į kitų organizacijų klausimus ar kvietimus.
„Shoreditch Trust“ veikia paprastu principu – pinigus galime uždirbti bet kur, tačiau juos panaudoti galime tik vietos projektams, tad jeigu skaitau paskaitą konferencijoje Rygoje ir gaunu tam tikrą atlygį, bendruomenės nariai yra ramūs, nes pinigai skiriami jų kuriamiems projektams įgyvendinti“, – bendruomenės verslo sistemą aiškino M. Pyneris.
Jis teigė, kad investicijos į bendruomenę svarbios dėl to, kad būtent ji geriausiai žino savo kasdienio gyvenimo problemas.
„Iš pradžių susitikome su šimtais žmonių ir klausėme, ko jiems labiausiai reikia, ko jie tikisi iš bendruomenės projektų ir kaip įsivaizduoja savo vietovę po dvidešimties metų, – aiškino M. Pyneris. – Idėjų buvo begalės, bet mes buvome drąsūs ir nuo pat pradžių sakėme, kad nesudarome norų sąrašo, o kalbame apie galimybę inicijuoti realius pokyčius. Sakyti „ne“ yra nemalonu, tačiau dar blogiau dalyti tuščius pažadus ir griauti pasitikėjimą.“
Paklaustas apie savo darbo valandas M. Pyneris plačiai nusišypsojo ir prasitarė, kad kartais tyliai pasvajoja apie ramų darbą nuo aštuntos ryto iki penktos vakaro, tačiau optimizmas ir tikėjimas tuo, ką darai, motyvuoja.
,,Mano komanda – savo srities profesionalai, kurie stengiasi parodyti puikų pavyzdį bendruomenės nariams, – tvirtino M. Pyneris. – Mes nekeičiame bendruomenės, bet esame tarsi katalizatorius ar mašina, kuri padeda pasiekti kelionės tikslą, juk tai, kas kuriama, formuojama, yra geresnės bendruomenės dabarties ir ateities garantas." Jis šypsodamasis nužvelgė kitoje kanalo pusėje vykstančius statybos darbus ir prasitarė: ,,Kas žino, gal tai – kitas mūsų projektas?!“
Lietuvoje trūksta pasitikėjimo
„Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, šiuo metu turi itin palankias sąlygas socialinei verslininkystei plėtoti, – teigė M. Pyneris. – Vietos valdžia neturi lėšų socialiniams projektams vykdyti, tad bendruomenės turėtų perimti iniciatyvą į savo rankas."
Būdamas airis, M. Pyneris labai domisi mažomis ekonomikomis, kaip Lietuva. „Prieš ketverius metus Airijos valdžia atsainiai reagavo į mano rodomą iniciatyvą, o per pastarąjį mėnesį jau sulaukiau keleto skambučių su prašymais atvažiuoti ir padėti spręsti gilėjančias problemas“, – pasakojo jis ir pakartojo, kad geriausias metas veikti yra dabar.
„Shoreditch Trust“ vadovas mano, kad dėl susiklosčiusios politinės padėties Baltijos šalyse itin trūksta pasitikėjimo: „Buvau nustebęs, kaip atvirai Estijos jaunimas reiškia neapykantą Rusijai, o per konferencijos pertrauką Latvijoje vis prieidavo lietuvių bei latvių ir reikšdavo šalies kaimynės dalyvių prezentacijų trūkumus. Manau, trūksta pasitikėjimo ir atviro dialogo.“
Turi dirbti visi
Paklaustas, kokie turėtų būtų aktyvios bendruomenės bruožai, M. Pyneris ilgai negalvojęs atsakė, kad svarbu skaidrumas, atsakomybė už daromus pokyčius, nuoširdumas ir drąsa.
„Būtina įtraukti visus – didelius ir mažus, jaunus ir senus, vietos verslus ir dideles kompanijas, vietos valdžią ir net sveikatos priežiūros institucijas, – įsitikinęs M. Pyneris, – ir taip skatinti aktyvų pilietiškumą, tada ir skųstis, kad pokyčiai nevyksta, nebūtų kada, reikėtų tik veikti. Narių įvairovė tik sustiprintų turimas galimybes įgūdžių gausa.“
- Specialiai „Ekonomikai.lt" iš Londono Monika Katkutė
