Taip vadinami 2002 metais sukurti 500 eurų nominalo banknotai. Visi žino, kad jie egzistuoja, bet beveik niekas nėra matęs, tačiau ketvirtis šių banknotų cirkuliavo Ispanijos rinkoje. Juokelis dingo tada, kai buvo nukautas Osama Bin Ladenas, tačiau kritikai dar dabar diskutuoja, ar šios kupiūros yra reikalingos, nes jomis neva naudojasi narkotikų prekeiviai, pinigų plovėjai ir vengiantys mokesčių.
Logika paprasta. Jei norite 1 mln. eurų grynais, reikėtų surinkti 10 tūkst. 100 eurų banknotų. Tuo tarpu tokiai sumai prireiktų tik 1,450 “Binladenų“, o tai labai patogu transportuojant nelegaliai uždirbtus grynuosius.
Didelio nominalo banknotų reikalingumas nuo pat euro zonos pradžios kėlė aršias diskusijas. Tada buvo 6 šalys, kuriose buvo didesnio nominalo banknotų nei 200 eurų: Olandija, Belgija, Italija, Austrija, Liuksemburgas ir Vokietija. Pastaroji turėjo 1 tūkst. Vokietijos markių banknotą, kuris buvo vertas 510 eurų.
Šioms šalims teko nusivilti, kai išgirdo, kad stambaus nominalo valiuta padeda šešėlinei ekonomikai. Oponentai teigia, kad žmonės įpratę santaupas laikyti stambiaisiais, mat nepasitiki bankais. Tame yra ekonominės logikos, nes grynieji kaip investicija yra stabiliausi finansinės krizės akivaizdoje.
2008 metais, griuvus JAV „Lehman Brothers“ bankui, pasaulyje buvo suabejota bankais ir žmonės suskubo savo sąskaitas tuštinti. Būtent tada ir pasitarnavo 500 eurų banknotai, nes jie buvo paklausūs ir už euro zonos ribų. Būtent dėl šios priežasties Europos centriniai bankai pradėjo kaupti šiuos banknotus patys.
Taip pat Euro zonos bankai įsitraukė į suktybę, kai reikėjo visuomenę aprūpinti eurais. Kaip sako vienas iš tuometinių euro kūrėjų Anttis Heinonenas, žmonėms skubant grynintis savo sąskaitas bankai suprato, kad tuo pritrūks banknotų, nors atsargos kaupiamos 500 eurų banknotais buvo tikrai nemažos.
Taigi, jei kas klausdavo apie banknotus, centriniai bankai buvo susitarę dėl vieningo atsakymo, kad jų užtenka, bet tam tikruose skyriuose gali pritrūkti konkretaus nominalo banknotų.
Vėliau tuometinis Europos centrinio banko vadovas Jean-Claude‘as Trichetas sužinojo apie tokią praktiką ir asmeniškai įsikišo, bei panaikino tokius susitarimus.
„Aš jo paklausiau, ką darysime, jei pinigai pasibaigs. O jis atsakė, kad nieko. Tiesiog pasakysime žmonėms, kad pinigų užtenkamai“, - pasakoja A. Heinonenas. Jis taip pat patvirtino, kad euro zonos centriniai bankai tai darė be jokių skrupulų.
