• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vieni mėgsta saldų, kiti sausą vyną, vienus žavi gėrimo vaisiškumas, o štai kiti mieliau renkasi žolės gaiva kvepiantį gėrimą. Geras vynas - skonio reikalas, tačiau kiekvienam reikėtų mokėti atskirti prastą gėrimą bei pastebėti jo ydas. Pastarosiomis laikoma netinkama vyno spalva, drumzlės, nemalonūs kvapai arba aromato stoka.

Vieni mėgsta saldų, kiti sausą vyną, vienus žavi gėrimo vaisiškumas, o štai kiti mieliau renkasi žolės gaiva kvepiantį gėrimą. Geras vynas - skonio reikalas, tačiau kiekvienam reikėtų mokėti atskirti prastą gėrimą bei pastebėti jo ydas. Pastarosiomis laikoma netinkama vyno spalva, drumzlės, nemalonūs kvapai arba aromato stoka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Neskaidrus vynas. Baltasis vynas turėtų būti visiškai skaidrus, tačiau iš šaltesniame klimate augusių vynuogių pagamintame gėrime gali būti smulkių, baltų kristalų. Tai tartarų kristalai, kurie dar vadinami „vyno deimantais“ arba „vyno akmenimis“. Jų buvimas nedaro įtakos skoniui ir daugumos mėgėjų nėra laikomi yda, tačiau Lietuvoje veikiančios maisto kokybę prižiūrinčios institucijos kristalų vyne nepageidauja. Raudonajame vyne „deimantai“ gerokai retesni, tačiau jų gali pasitaikyti. Ilgai išlaikytame raudonajame vyne taip pat gali būti natūraliai susidariusių, nekenksmingų nuosėdų, pašalinamų gėrimą dekantuojant.

REKLAMA

Patamsėjęs vynas. Vyno spalva įvertinama įpylus gėrimo į taurę ir ją laikant palenkus 45 laipsnių kampu virš balto popieriaus lapo ar baltos staltiesės. Reikėtų žinoti, kad ilgiau laikomas baltasis vynas gali šiek tiek patamsėti, įgauti gelsvo šiaudų atspalvio, tačiau šis procesas nėra vertinamas neigiamai. Kita vertus, patamsėjęs, rusvumo, plytų atspalvio įgavęs raudonasis vynas yra pernelyg oksiduotas. Truputis deguonies padeda atskleisti gerąsias vyno savybes, paryškina jo skonį bei aromatą, tačiau ilga oksidacija ne tik pakeičia gėrimo spalvą, bet ir suteikia jam nemalonaus sausumo, kartumo.

REKLAMA
REKLAMA

Burbuliukai. Savaime suprantama, kad burbuliukai yra neatsiejama šampano bei putojančio vyno dalis, tačiau, jeigu kitas gėrimas nustebino burbuliukais, džiaugtis nereikėtų. Burbuliukai vyne dažniausiai atsiranda dėl nepageidaujamos antrinės fermentacijos ir suteikia vynui nemalonaus sūrumo, dirgina liežuvį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Acto arba acetono kvapas. Vyndariai visuomet pabrėžia, kad vynas - gyvas, nuolat kintantis gėrimas, tačiau gamybos procesą būtina griežtai reguliuoti, norint apsaugoti jį nuo žalingų bakterijų. Patekusios į gėrimą jos alkoholį verčia actu, o vėliau pradeda sklisti ir aštresnis acetono arba nagų lako kvapas (etilo acetato). Gerdami tokį vyną nenusinuodysite, tačiau pojūtis neteiks džiaugsmo - toks vynas silpnesnis, ryškus acto kvapas užgožia jo aromatus ir nemaloniai dirgina nosies gleivinę.

REKLAMA

Drėgmės, pelėsių, žemės kvapas. Vyno kamščiui sąveikaujant su dezinfekavimo medžiagomis arba užsikrėtus pelėsiais susidaro 2,4,6-trichloroanizolis (TCA) visiškai sugadinantis vyną. Manoma, kad TCA paveikia 1-5% visų natūraliais kamščiais užkimštų vynų, „apdovanodamas“ juos bjauriu drėgmės, žemės, pelėsių, permirkusio kartono arba šlapio šuns kvapu. Teigiama, kad tokį vyną galima nesunkiai „pataisyti“ - tereikia jį supilti į maišelį ir palaukti 10-15 minučių, kol TCA sudarys junginį su polietilenu. Tiesa, vartotojai turi teisę šį vyną grąžinti pardavėjui ir atgauti pinigus arba naują butelį.

REKLAMA

Tvarto, šieno, galvijų kvapas. Truputis šieno kvapo vyno aromatų paletėje gali būti toleruojama ir net vertinama teigiamai, tačiau, jeigu jaučiate tik suplėkusio šieno, drėgno tvarto ir galvijų kvapus, tikėtina, kad vynas buvo užkrėstas Brettanomyces genties mielėmis. Šią problemą lemia abejotina higiena gamybos proceso metu, tad ji dažniau pasitaiko vyną gaminant namų sąlygomis. Svarbu žinoti, kad šios genties mielės bei jų veiklos produktai, nors ir nemalonūs, bet žmogui nepavojingi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sudegintų degtukų, kiaušinių, kopūstų kvapas. Dauguma vyndarių naudoja sieros oksidus, kurie apsaugo vynus nuo žalingų mikroorganizmų, sulėtina skonines savybes bei aromatą pakeičiančią cheminę oksidaciją. Siera neturėtų būti juntama, tačiau pakitus vyno rūgščių ir cukraus balansui ji lemia labai bjaurų sudegintų degtukų, gumos, kiaušinių, kopūstų, česnakų kvapą ir poskonį. Neįgudę ragautojai šios vyno ydos gali ir nepastebėti, tačiau patyrę gurmanai vyną rekomenduoja dekantuoti - tai ne tik užtikriną teigiamą oksidacijos poveikį, bet ir sumažina sieros junginių įtaką aromatui bei skoniui.

REKLAMA

Aromato stoka. Teoriškai aromato stoka nėra laikoma vyno yda, tačiau ji ženkliai sugadina degustavimo malonumą. Jeigu vynas visiškai nekvepia, tai jį vertėtų dekantuoti arba bent jau atsargiai pasukti taurėje iki kol susidarys nedidelis sūkurėlis. „Pakvėpavęs“ vynas atskleis tikrąją aromatų paletę. Jauni, lengvo skonio vynai pasižymi gaivumu, silpnesniu aromatu, tačiau, jeigu brandintas, pakankamai deguonies gavęs vynas vis tiek nekvepia, vertėtų pasirinkti kitą gamintoją arba lavinti savo skonį.

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų