Einantys į politiką verslininkai Kanadoje privalo savo akcijas perduoti vadinamiesiems akliesiems fondams, JAV ir Didžiojoje Britanijoje politi kams tokie fondai yra rekomenduojami. Gal ir Lietuvai tai padėtų apsisaugoti nuo viešųjų ir privačių interesų konflikto.
Reikia verslo prieglaudos
Saulius Stoma, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys
Kilus skandalui dėl ūkio ministro Dainiaus Kreivio verslo reikalų, siūlau įsteigti agentūrą, kuri perimtų politikų akcijas. Ūkio ministras daug prišnekėjo ir netgi premjero padedamas bandė pateikti Seimui naują valstybės įmonių tvarkymo mechanizmą. Valdymą koncentruojantis skandinaviško tipo modelis buvo modernus ir reikalingas visiškai netvarkai „darau, ką noriu“ lik viduoti. Tačiau neišbaigtas ir negrabiai pateiktas „Visuomio“ projektas tik sugadino gerą idėją. Bet patį principą anksčiau ar vėliau teks pritaikyti. Ir štai čia atsiranda vietos į politiką eiti pasiryžusių žmonių verslo prieglaudai. Ta pati agentūra, kuri prižiūrėtų valstybės įmonių veiklą, galėtų perimti ir politikų akcijas. Turto valdymo agentūros vadovybę formuotų prezidentas ir Vyriausybė. Seimas ją tvirtintų ir kontroliuotų.
Bet jei ir toliau politikai nebus atskirti nuo jų asmeninio verslo, skandalai kartosis, o visi valdžios sprendimai bus įtartini. Formalios viešųjų ir privačių interesų derinimo taisyklės beveik neduoda naudos. Galiojanti tvarka skatina politikus fi ktyviai perrašyti savo turtus artimiesiems.
Keturiasdešimt milijonierių, sėdinčių Seime, galėtų nieko nestebinti, jei nežinotum, kad Lietuvoje tokių turtingų apskritai yra tik tūkstantis. Stulbinanti koncentracija! Kas dvidešimt penktas milijonierius – Seimo narys. Ir tai dar būtų nieko bloga, jei visuomenė galėtų būti tikra, kad jų verslas yra pakankamai nuo jų atribotas ir kad jie nesinaudoja nei savo įtaka, nei politiko darbui skirtu laiku verslo reikalams. Čia net neverta pateikinėti visiems žinomų pavyzdžių, kad didžioji Seimo milijonierių dalis tuo naudojasi.
Kainuos brangiau negu akcijos
Kęstutis Daukšys, Seimo Darbo parti jos frakcijos narys, buvęs ūkio ministras
Ministras D.Kreivys neturėtų problemos, jei įmonės, kuriose jis (jo motina) turi akcijų, nebūtų dalyvavusios viešuosiuose pirkimuose, kuriuos skelbia valstybė ar savivaldybė. O jei ta įmonė, kurioje D.Kreivio motina turi akcijų, nori dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse, tai verslo partneriai gali jos akcijas išpirkti. Kiekvienas verslininkas eidamas į politiką žino, kad turi atstovauti visuomenės interesams ir nepainioti jų su savo privačiais. Politikams reikia deklaruoti, kur ir kokių akcijų jis turi. Ar tos akcijos priklausys žmonai, motinai ar tėvui, koks skirtumas. Apsimesti, kad aš nežinau, ką mano motinos įmonė daro, būtų keista. Visi Lietuvoje supranta, kad tu žinai.
