Baimė mus verčia būti atsargius. Neplaukti pernelyg toli, nelįsti į ugnį, nesiartinti prie bedugnės krašto. Baimė apsaugo mus, mūsų gyvybę. Bet baimės, jei jos įgyja pernelyg didelę vietą mūsų sielos gyvenime, gali sugadinti viską. Jos gali išsunkti iš mūsų energiją.
Dalia L. rašo: “Nuo to laiko, kai įsigijome automobilį, netekau ramybės. Kaskart, kai vyras išvažiuoja iš namų su reikalais, nerandu sau vietos. Ypač kai jis išsiveža vaikus. Nuolat žiūriu kriminalinių įvykių apžvalgą: kiek avarijų kasdien įvyksta Lietuvoje. Laukiu nesulaukiu, kol jie man paskambins. Panikuoju, jei nėra skambučio. Bijau, kad likimas gali iš manęs atimti viską, visą mano laimę”.
Pirmiausia susitaikykite su tuo, kad visą gyvenimą jus lydės baimės. Baimė - biologinė organizmo reakcija į pavojų. Tai įgimtas jausmas. Pažvelkite į kūdikį - jis išsigąsta, išgirdęs staigų garsą. Jei nepatirtume baimių - masiškai skęstume vandenyje, sudegtume ugnyje, kristume nuo aukštų pastatų. Baimė mus verčia saugoti save ir savo gyvybę.
Žmonių, kurie nejustų baimės - nebūna. Vadinamieji “bebaimiai” (alpinistai, parašiutininkai, kaskadininkai) - tik išmoko nugalėti baimę. Bet kuris parašiutininkas prisipažins, kad prieš kiekvieną šuolį į bedugnę patiria stresą. Tiesiog jis išsiugdė įprotį nepasikliauti savo būsena. Veikti nepaisydamas jos.
Bet pernelyg mūsų dvasiniame gyvenime įsikerojusi baimė gali viską sugadinti. Neleiskite baimėms sugriauti jūsų laimės. Daugelis moterų turi viską, kad būtų laimingos. Bet dėl savo neramios prigimties nuolat išsigalvoja visokias nelaimes, kurios gali nutikti joms ir jų artimiesiems. Baimė iš mūsų draugo virsta mūsų priešu, jei ji užgožia realybę.
Įsidėmėkite: jei jus kankina tik paprasta baimė, o ne fobija, jūsų jausmas praeis pats savaime. Jį reikia tiesiog ignoruoti.
Bet kaip galima ignoruoti jausmą, jei jis jus valdo? Vienintelis efektyvus metodas - perjungti dėmesį į kitus dalykus. Sėdėdami vietoje ir nieko nedarydami neatsikratysite savo baimių.
Kartais pakanka tik priversti save atsistoti, pasivaikščioti gryname ore ir baimė pasirodys juokinga. Arba pakanka užsiimti namų ūkio darbais. Arba pažaisti su vaiku (jo pasaulėjautoje nėra suaugusiųjų baimių ir tai teigiamai veikia psichinę suaugusiojo būseną).
Teisingai elgiasi ir tie, kurie skuba į savo darbo vietą arba tiesiog užsiima reikalais. Pats gyvenimas gydo mus nuo mūsų baimių: jei nesustojame, o toliau esame tam gyvenimui ištikimi.
Štai kodėl pagrindinė baimių dalis ateina vakare ir naktį, kai nesame užimti. Esame pavargę, mūsų protas beveik miega, sąmonė beveik atsijungusi. Tuomet ima viršų mūsų pasąmonė - visų mūsų baimių šaltinis. Tuo metu ir išgyvename būsenas, kurios tiesiog neįmanomos dieną, kai gyvename visavertį gyvenimą. Mūsų sielos naktiniame gyvenime yra ir daug gero, naudingo. Bet drauge su deimantais į mus patenka ir visokios šiukšlės, kurias turime išmesti.
Baimė - tam tikra mūsų organizmo būsena. Ji apibūdinama ne vien vidine įtampa, bet ir mūsų raumenų įtampa (tiesiog to nepastebime). Jei pavyksta atpalaiduoti kūno raumenis - nervų sistema automatiškai atsipalaiduos, baimės paleis iš savo gniaužtų. Todėl teisingai daro tie, kurie pasilepina šiltame duše ar vonioje. Ir ne visada reikia kritikuoti vyrus, kurie prieš sėsdamiesi į lėktuvą išgeria viskio ar konjako gurkšnelį.
Alkoholis atpalaiduoja raumenis ir keičia kai kurių cheminių procesų organizme eigą. Nedidelis jo kiekis situacijoje, kai kitos priemonės nepadeda, nepakenks. Antikoje sakydavo: “In vino veritas” (vyne tiesa). Apie kokią tiesą kalbama? Psichologui ji akivaizdi: alkoholis atpalaiduoja nervų sistemą, leidžia žmogui pamiršti problemas ir baimes - ir taip žmogus vėl ima sveikai suvokti save ir pasaulį. Žinoma, kalbame ne apie piktnaudžiavimą alkoholiu, kai žmogus apskritai netenka orientacijos, o tik apie protingą jo pavartojimą išimtinais atvejais.
Įsidėmėkite: baimė - tai tik galimybė. O kad būtum laimingas, reikia gyventi “čia ir dabar”, realiame, o ne įsivaizduojamame pasaulyje.
