Dažniausiai menininkai tapydavo jį būtent tokį, išskyrus Rembrantą. Apie 1645 metus Amsterdame jis sutiko žydų tautybės žmogų, tamsaus gymio jauną vyrą, ir paprašė jo pozuoti naujajam Kristaus įvaizdžiui. Šeši išlikę jo meno kūriniai buvo nugabenti į parodą Filadelfijos dailės muziejuje.
Jėzus (nuotr. Gamintojo)
Kai žiūrime į kitus stereotipinius Jėzaus Kristaus atvaizdus, atrodo, kad jie nesikeitė nuo viduramžių iki šių dienų. Tačiau Rembranto kūrinys sulaužė visus iki šiol galiojusius stereotipus.
David Morgan, Jėzaus portretų analitikas ir ekspertas, ištyrė ilgų šviesių plaukų, tiesios nosies, barzdoto Kristaus portretą, kuris 1940 metais buvo nutapytas Warner Sallman ir buvo parduota apie 1mlrd. jo paveikslo kopijų.
Net ir krikščionys šventai tikėjo šiuo Sallman'o portretu, nors niekada nebuvo matę Jėzaus Kristaus gyvo. Vieni sako, kad tai tarsi tikra jo nuotrauka iš praeities, kiti tiki, kad portretas atvaizduoja būtent tokį žmogų, koks kadaise gyveno žemėje. Pats tapytojas sako, kad portrete jis perteikė seniai nusistovėjusias Išganytojo veido bruožų vizijas.
Neįtikėtina, bet D. Morgan prieš kokius 500 metų, greičiausiai būtų sulaukęs tokių pačių nuomonių. Kai rytų ortodoksų dvasininkas 1438 metais lankėsi Italijoje jis skundėsi, kad Vakarų menininkai netinkamai atvaizduoja šventuosius. Nei vienas iš jų nebuvo atpažįstamas jo akiai, išskyrus, žinoma, Jėzų Kristų (tie patys šviesūs plaukai, perskirti per vidurį, pailgas veidas, aukšta kakta, tiesi nosis ir nedidelė barzda). Net Leonardo da Vinci šiuo klausimu išliko konservatyvus, kai tapė Kristaus portretą 1500 metais.
Manoma, kad Leonardo da Vinci, kaip ir kiti jo laikmečio menininkai, galėjo vadovautis 1300 metų dokumentu - Poncijaus Piloto laišku, kuriame aprašoma kaip Jėzus buvo vaizduojamas anksčiau. Net freskos ir piktogramos iš viduramžių perteikė tradicinius Jėzaus Kristaus veido bruožus.
Vis dėlto, iškyla dviprasmybių, kai žvelgiame į realisto Rembranto darbus. Jis neatvaizdavo klasikinio Kristaus įvaizdžio, nes tai neva tik seniai nusistovėjusios meno konvencijos.
Kad atgaivintų jas, Rembrantas turėjo balansuoti tarp klasikinio Kristaus įvaizdžio, t.y. pernelyg nenutolti nuo gerai atpažįstamų Jėzaus Kristaus bruožų, bei pridėti naujų pagyvinančių elementų.
Galbūt dėl šios priežasties Rembranto Jėzus Kristus taip ir „neprigijo“ bei nesulaukė visuotino palaikymo. Galų gale, Kristus buvo realus žmogus, ir jo bruožai negali staiga pasikeisti. Taigi, nutapytas tamsaus gymio žydas iš Amsterdamo, niekada nepakeis milijonų šviesiaplaukio Jėzaus Kristaus atvaizdų.
